Tymai – tai paramiksoviruso sukeliama ūmi infekcija, kuri itin greitai plinta. Tymais užsikrečiama nuo sergančio žmogaus oro lašeliniu būdu (virusas išsiskiria per kvėpavimo takus ir plinta čiaudint ar kosint per seiles). Kai vaikas suserga tymais, pasireiškia specifinis bėrimas. Nuo sergančio žmogaus šia infekcija galima užsikrėsti inkubaciniu ligos periodu ir 5 dienas po išbėrimo. Taigi, šįkart plačiau apie išsivysčiusiose valstybėse beveik pamirštą ligą – tymus.
Tymais dažniausiai serga vaikai, būdami 1–8 metų amžiaus. Kūdikius dažniausiai saugo imuninės ląstelės, gautos iš mamos (jei mama yra sirgusi šia liga). Kartą persirgus tymais, imunitetas įgyjamas visam gyvenimui.
Skiepai – itin svarbi priemonė, kovojant su liga
„Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, nuo 2000 iki 2011 metų dėl vaikų imunizacijos (t. y. žmogaus skiepijimo imunitetui sukelti) vaikų mirčių sumažėjo 71 %.“ Vakcina nuo tymų žmonės pradėti skiepyti prieš 40 metų. Iki tol ligos protrūkiai kildavo visame pasaulyje ir nusinešdavo daug gyvybių. Vakcinacija šiais laikais – saugi ir patikima. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, nuo 2000 iki 2011 metų dėl vaikų imunizacijos (t. y. žmogaus skiepijimo imunitetui sukelti) vaikų mirčių sumažėjo 71 %. Maždaug 10 % skiepytų vaikų suserga tymais, tačiau tuomet ligos eiga būna lengva, nekyla komplikacijų, vaiko gyvybei negresia pavojus.
Vakcina, kuria skiepijami vaikai, kombinuota: ji sudaryta iš susilpnintų tymų, raudonukės ir kiaulytės virusų. Tam, kad būtų įgytas stiprus imunitetas, vaikas skiepijamas du kartus. Pirmą kartą mažylis skiepijamas 15 mėn. amžiaus ir vėliau dar kartą – 6–7 m. arba 12 m.
Visgi skiepytis nereikėtų esant tokioms aplinkybėms:
- nėštumo metu;
- ruošiantis pastoti 28 dienas po vakcinacijos;
- žmonėms, turintiems nusilpusį imunitetą (vartojantiems vaistus nuo vėžio ar dideles dozes steroidų);
- žmonėms, kurie alergiški vakcinos sudedamosioms dalims;
- žmonėms, kuriems buvo perpiltas kraujas, vakcinaciją reikėtų atidėti 3–11 mėn.
Kokie požymiai rodo, kad vaikas serga tymais?
Inkubacinis vaikiškų tymų periodas (laikotarpis, kai virusas patekęs į organizmą dar nesukelia jokių požymių) trunka nuo 7–9 iki 19 dienų. Inkubaciniam periodui pasibaigus, prasideda pirmieji tymų simptomai, kurie gali būti panašūs į daugelio infekcinių ar peršalimo ligų simptomus.
Pirmieji tymų simptomai
- Pakyla temperatūra. Pirmąsias dienas temperatūra gali kilti iki 38,5–39 °C.
- Gali skaudėti gerklę, užkimti balsas.
- Gali parausti ir ašaroti akys (junginės uždegimas).
- Gali prasidėti „tekanti“ sloga.
- Vaikas gali jausti nuovargį, miegoti daugiau nei įprasta.
- Vaikas gali atsisakyti valgyti.
Tymų bėrimas. Šie simptomai tęsiasi apie 2–4 d. Prieš pasireiškiant kūno bėrimui, vaiko vidinė skruostų, minkštojo gomurio, dantenų, lūpų gleivinė išberiama smulkiomis, balkšvomis vadinamosiomis Filatovo-Kopliko dėmelėmis.
Tymais sergantiems vaikams pirmą dieną bėrimas pasireiškia rausvomis dėmelėmis, kurios atsiranda ant odos už ausų, veido, kaklo. Bėrimas kitą dieną išplinta iki liemens, trečią dieną pasiekia rankas ir kojas. Šios dėmelės iš pradžių būna pavienės, vėliau susilieja, gali šiek tiek niežėti. Bėrimo pradžią lydi aukšta temperatūra, kuri po kelių dienų nukrenta.
Bėrimo periodas trunka 5–6 dienas. Maždaug ketvirtą dieną po išbėrimo mažojo ligonio savijauta pradeda gerėti, kosulys tampa nebe toks stiprus, pamažu atgaunamos jėgos. Odos paraudimas gali išlikti maždaug savaitę.
Veiksniai, lemiantys silpnesnį atsparumą tymams
Vaikiškus tymus sukeliančiam virusui mažiau atsparūs yra tie mažyliai, kurie prastai valgo, serga mažakraujyste ar rachitu, taip pat dažnai negaluojantys vaikai, turintys nusilpusį imunitetą. Virusas pavojingiausias neskiepytiems vaikams. Tokiems vaikams tymų simptomai gali užsitęsti, o liga – komplikuotis.
Dažniausiai tymų komplikacijos:
- plaučių uždegimas,
- pūlinis ausų uždegimas,
- virškinamojo trakto funkcijų sutrikimai,
- smegenų uždegimas, kitaip encefalitas (retesnė tymų komplikacija).
Mirtį gali sukelti komplikavęsis plaučių uždegimas ir encefalitas. Infekcija labai pavojinga besilaukiančioms moterims, nes galimi persileidimai, vaisiaus vystymosi sutrikimai, priešlaikinis gimdymas.
Paskutiniu metu atsiranda vis daugiau mamų, atsisakančių skiepyti savo naujagimius, o ir vėliau praleidžiančių vakcinaciją, įrašytą skiepų kalendoriuje. Nors skiepyti savo vaikų neprivaloma, toks nusiteikimas gąsdina gydytojus. Kadangi dauguma infekcinių ligų šiais laikais itin retos, tėvai klysta manydami, kad šios ligos išnyko ir kad nėra reikalo savo vaikų skiepyti. Vis dažniau tenka išgirsti apie tymų ir kitų infekcinių ligų protrūkius Europoje. Tėvams reikėtų gerai pagalvoti prieš priimant sprendimą neskiepyti savo vaiko, nes tai gali atnešti išties skaudžių pasekmių.
Taip pat skaitykite:
Grafikas, įrodantis šiurpias antivakcininio judėjimo pasekmes »
5 mitai apie skiepus vaikams »
Tymai (simptomai, gydymas ir profilaktika) »
„Sveikatos įstaigos“. Vaikų gydytojai »
Lithuanian