1943 metais psichiatrijos profesorius Leo Kaneris (Leo Kanner) aprašė grupę vaikų, pasižyminčių panašiais itin keistais elgesio įpročiais. Šie vaikai turėjo polinkį į vienišumą, poreikį išsaugoti tam tikrą veiksmų pasikartojimo seką, monotoniškumą kasdienybėje, negebėjimą naudoti kalbos socialiniam bendravimui, tačiau kai kurie jų taip pat turėjo puikią atmintį ir intelektą. Šiuos vaikus jis pavadino autistais. Susipažinkime artimiau su autizmo sindromu sergančių vaikų elgesio ir mąstymo ypatybėmis.
Panašūs, bet skirtingi
Vaikai, turintys autizmo sindromą, pasižymi tam tikrais panašiais požymiais, tačiau kartu kiekvienas vaikas turi individualių savybių, tam tikrų elgesio ar bendravimo įpročių. Kai kurie vaikai pasižymi ypatinga atmintimi, pavyzdžiui, gali įsiminti visą autobusų tvarkaraštį arba puikiai prisiminti kažką seniai matyto ar girdėto. Moksliniai tyrimai, kurių metu lyginti sveiki ir autizmo sindromu sergantys žmonės, rodo, kad dalis autistų pasižymi labai gera regimąja atmintimi. Taip pat dalis autistų pasižymi aukštu intelektu.
„... vaikas gali ilgą laiką dėlioti kaladėles tam tikra tvarka ar daug sykių kartoti kokį nors žodį ar frazę.“ Autizmu sergantiems vaikams būdingi tam tikri elgsenos ypatumai. Šiems vaikams labai svarbu, kad kasdienėje veikloje būtų laikomasi tam tikros veiksmų sekos. Veiksmų seka nebūtinai turi būti logiška ar skirta pasiekti tam tikrą rezultatą, tiesiog vaikui būtina kaskart atlikti tuos pačius veiksmus, priešingu atveju jis pyksta, verkia ar kitaip išreiškia nepasitenkinimą. Monotoniškas, stereotipinis kartojimas pastebimas žaidimuose ir kalboje. Pavyzdžiui, vaikas gali ilgą laiką dėlioti kaladėles tam tikra tvarka ar daug sykių kartoti kokį nors žodį ar frazę. Dažnai pastebima, kad vaikas atlieka pakartotinius veiksmus rankomis ar visu kūnu, supuojasi, linguoja ar plasnoja rankomis.
Vaikų autistų žaidimas labai skiriasi nuo sveikų vaikų žaidimo. Tokiems vaikams nebūdingas funkcinio ar vaizduotės žaidimo formos. Vaikas dažnai susidomi ne pačiu žaislu ar daiktu, o jo dalimi. Jiems gali būti įdomus tik turimo žaislo paviršius, kurio pakartotinis lietimas gali būti vienintelė žaidimo forma. Taip pat vaikui gali patikti tai, kad žaislas ar daiktas sukelia tam tikrą garsą, vibruoja.
Bendrauti su vaiku, turinčiu autizmo sindromą, gali būti labai sunku. Tokie vaikai dažnai nekalba, o jei ir išmoksta tarti ankščiau girdėtus žodžius, jų tiesiog nenaudoja kaip bendravimo priemonės. Jiems būdingas uždarumas ir vienišumo poreikis. Dažnai vaikas autistas vengia žiūrėti žmogui į veidą ir akis, o jį kalbinant žiūri į šoną.
Teigiama, kad autizmo požymius, susijusius su bendravimo sutrikimais, galima pastebėti dar kūdikystėje. Toks kūdikis nuo pat mažens:
- gali nemėgti, kai jį liečia net artimiausi žmonės,
- verkia būdamas ant rankų,
- nereaguoja kalbinamas,
- nesidomi žaidimu su kitu žmogumi.
Antraisiais ir trečiaisiais metais ši problema ūmėja, o vaikui nešnekant ir nerodant jokių komunikacijos ženklų tėvai dažniausiai kreipiasi į raidos specialistus
Autizmas ir jutimų sutrikimai
Sensorinė (jutiminė) sistema yra nepaprastai svarbi tam, kad suvoktume ir tinkamai reaguotume į mus supančią aplinką. Autizmo sutrikimą turintiems vaikams dažnai pasireiškia sensorinės integracijos disfunkcija. Tai reiškia, kad jie nesugeba tinkamai priimti ir reaguoti į iš aplinkos gaunamus dirgiklius. Dėl šios priežasties vaikai gali būti labai aktyvūs arba atvirkščiai – labai vangūs.
Lietimo jutimo sutrikimas gali turėti įtakos kartojamiems vaiko judesiams, nes taip jis siekia gauti jam trūkstančios stimuliacijos. Dėl lietimo jutimo sutrikimo šie vaikai gali būti nerangūs, sunkiai judėti, nors ir nėra fizinės priežasties judėjimo sunkumams. Vaikai gali būti jautrūs šviesai, garsui ir prisilietimui. Kiti du susiję jutimai – skonis ir kvapas – taip pat gali būti sutrikę. Tai gali lemti vaiko išrankumą maistui, jam gali nepatikti tam tikros tekstūros, spalvos ar kvapo maistas.
Autizmas yra sudėtingas raidos sutrikimas, skirtingai paveikiantis kiekvieną vaiką. Šiuo metu pasaulyje stengiamasi sukurti metodus, kurie leistų šį sutrikimą nustatyti kuo ankščiau, nes nors autizmas nėra išgydomas, ankstyva raidos specialistų pagalba gali palengvinti tolesnį vaiko vystymąsi. Šie specialistai dirbdami kartu tėvais padeda koreguoti vaiko elgesį, mažinti sensorinę disfunkciją, moko tėvus įvairių komunikacijos ir lavinimo būdų, kurie yra labai svarbūs tolesnei vaiko raidai.
Taip pat skaitykite:
Ar tikrai vaikai, sergantys autizmo sindromu, negali suprasti emocijų? »
Vaiko dirglumas – kas normalu, o kada vertėtų sunerimti »
Lithuanian