Vaikų dantukais ne visada rūpinamasi taip, kaip reikėtų. Suaugusieji dažnai galvoja, kad pieninių dantų priežiūra yra nereikalinga – vis tiek jie iškris ir laikinųjų dantukų vietą užims nuolatiniai dantys. Bet ar tikrai tokia nuomonė teisinga? Ką reikėtų žinoti apie pieninius dantis, kurių reikšmė vaikui – ne ką mažesnė, nei nuolatinių dantų?
Skaičiai baugina – daugumos pradinių klasių mokinių dantys pažeisti dantų karieso (ėduonies). Kad septynmečio – aštuonmečio dantukai būtų sveiki, yra visiška retenybė. Tuo pasigirti gali vos tik kas dešimtas vaikas, o maždaug devynių iš dešimties pradinukų dantukai jau daugiau ar mažiau pažeisti pradinių stadijų ar jau net pažengusio karieso. Ir čia itin svarbų vaidmenį vaidina tėvai. Mažylio dantukais reikėtų pradėti rūpintis vos tik jiems išdygus, o apie juos galvoti – dar nešiojant mažylį pilvelyje, nes pieninių dantukų užuomazgos -formuojasi 7-8 vaisiaus vystymosi savaitę. Beje, tėvai vaikams dantis turėtų valyti būtent iki 7-8 gimtadienio arba net ilgiau, nes vaikai tik tuomet išmoksta tai padaryti taip, kaip reikia.
Pradžioje klausėme, ar nuomonė, kad pieniniais dantimis rūpintis nereikia, yra teisinga? Žinoma, kad ne. Pieniniai dantys vaikui labai svarbūs dėl daugelio priežasčių. Jie padeda tinkamai susmulkinti maistą ir paruošti jį tolimesnei kelionei virškinamuoju traktu. Ir tai tikrai nėra vienintelė jų funkcija. Pieniniai dantys labai svarbūs žandikaulio vystymuisi ir taisyklingam sąkandžio formavimuisi. Jie taip pat „saugo“ nuolatinių dantų užuomazgas, tad ėduonies pažeisti laikini dantukai gali visus negerumus perduoti ir nuolatiniams dantims. Pilnas sveikų pieninių dantukų sąkandis ir savalaikis jų iškritimas labai svarbus ne tik „pieninei“, bet ir nuolatinei vaiko šypsenai, kuria jis džiaugsis visą likusį gyvenimą, arba, priešingai, dėl jos turės daug problemų, jei pieniniais dantimis nebus pasirūpinta tinkamai.
Dantų dygimo procesas gali būti gana sudėtingas – kai kuriems vaikams tai yra itin skausmingas ir nemalonus etapas. Jei vaikas yra irzlus, prastai miega, atsisako valgyti ir kiša kumščius, pirštus bei įvairius daiktus į burną, o dantenos paburkusios ir paraudusios – jam galimai dygsta pieniniai dantukai. Jei dantukų dygimą lydi skausmas ir diskomfortas, gali padėti Anaftin baby gelis dygstant dantukams. Tai malonaus bananų skonio priemonė – biolipnus gelis, kuris padeda ant pažeistų vietų suformuoti apsauginę plėvelę ir sumažinti skausmą, diskomfortą bei palengvinti nemalonius pojūčius. Anaftin baby turi patogų aplikatorių su silikoniniais šereliais – juo lengva tolygiai paskirstyti gelį net ant sunkiausiai prieinamų vietų. Šią medicinos priemonę galima rasti daugelyje šalies vaistinių.
Atsakingas rūpestis pieniniais dantimis prasideda tuomet, kai tik pasirodo pirmieji gražuoliai. Iš pradžių galima naudoti marlės gabalėlius ir virintą vandenį arba silikoninį antpirštį. Vėliau reikia išsirinkti tinkamą vaikišką dantų šepetėlį – jo galvutė turi būti maža ir minkšta, o šereliai – švelnūs ir išdėstyti ratuku, kad būtų įmanoma pasiekti kiekvieną, net ir tolimiausią burnos ertmės tašką. Tėvų naudojama dantų pasta tikrai netinka – reikia rinktis vaikams pagal jų amžių pritaikytas dantų priežiūros priemones. Ji gali būti be fluoro arba turėti jo labai nedaug, pavyzdžiui, vaikams iki trijų metų amžiaus dažniausiai rekomenduojamos 500 ppm fluoridų turinčios dantų pastos (tam tikrais atvejais odontologas gali paskirti ir daugiau šios medžiagos turinčias dantų pastas, ypač jei pastebima didelė ėduonies rizika). Beje, negalima persistengti ir su dantų pastos kiekiu – dantų šepetėlis ja turėtų būti tik suvilgomas (kai kurie dantų šepetėliai turi specialiai pažymėtas zonas ant šerelių – tai yra gana puikus orientyras tėvams).
Svarbu laikytis tinkamo „grafiko“ ir mažylį pratinti prie to, kad dantų valymas – niekada nesibaigianti rutina. Tai reiškia, kad dantis valyti reikės ryte, po pusryčių, ir vakare – po vakarienės. Tam negali būti jokių išimčių. Patogiausia valyti dantukus pasisodinus vaiką sau ant kelių arba vaikas gali netgi pusiau gulėti. Valoma taip pat, kaip suaugusiems – sukamaisiais, įstrižais, šluojamaisiais judesiais, t.y. visomis kryptimis ir pasiekiant net atokiausius taškus. Po valymo vaikas turėtų išspjauti susidariusias putas/ košelę ir išsiskalauti burną vandeniu. Kol jis to daryti nesugeba, tėveliai turėtų patys marlės gabalėliu ar popierine servetėle „surinkti“ likučius. Paprastai dantų valymas trunka apie 2 minutes, kartais – ir 3 ar net 4 minutes. Svarbiausia dantis išvalyti kuo kruopščiau, o laikas – tik papildomas rodmuo, kuriuo aklai vadovautis nereikėtų, nes net 10 minučių trunkantis valymas dar neužtikrina, kad burnos ertmė buvo išvalyta tinkamai (ypač, jei tai buvo padaryta atmestinai ar vaikas ypatingai tam priešinosi).
Rūpinimosi dantimis įpročio diegimas vaikui – visiška tėvų arba globėjų atsakomybė. Verta pakartoti, kad net iki 7-8 metų amžiaus dantis turėtų valyti tėvai, nes vaikai tik tokiame amžiuje turi reikiamus motorinius įgūdžius ir patys gali išsivalyti dantis kruopščiai ir atsakingai. Beje, jei mažylis nori dantukus valytis pats – puiku, savarankiškumą ugdyti būtina ir negalima jo nuslopinti, nes vėliau nuoširdaus noro mažylis gali ir nebeparodyti. Tik svarbu suprasti, kad dantukus, ko gero, reikės kiekvieną kartą atsakingai pervalyti. Taip, tai didelis kantrybės išbandymas ir tėvams, ir vaikui (ypač jei mažylis šiai procedūrai priešinasi), tačiau tik taip galima džiaugtis sveikais ir stipriais dantukais.
|
Besikalantys dantukai bemiegių naktų atneša ne tik pačiam kūdikiui, bet ir visai jo šeimai. Gausus seilėtekis, įvairių daiktų ir rankų kišimas į burną, išburkusios ir spalvą pakeitusios dantenos, apetito dingimas ir graudus verksmas informuoja apie dygstantį pieninį dantuką arba net kelis naujus dantukus. Plačiau: Kai dėl dygstančių dantukų naktys tampa bemiegės |
Lithuanian