Nuo senų laikų muzika žmonių gyvenime užėmė svarbią vietą. Dainos žmones lydėdavo ištisus metus ir įkvėpdavo kasdieniams darbams. Nors šiuolaikinių žmonių muzikinis skonis gerokai pakitęs, tačiau viena tikrai aišku: muzikos poreikis žmogui ‒ amžinas. Tad nesvarbu, prieš šimtą metų ar dabar, muzikos reikia ir dideliam, ir mažam. O kokią įtaką ji daro kūdikiams? Apie pačius mažiausius ir muziką kalbame su ankstyvojo ugdymo specialiste, šeimos užimtumo centro „Pasakų vaikai“ mokytoja Lina Kašauskiene.
Kas Jus pastūmėjo dirbti su kūdikiais?
Su kūdikiais dirbu jau šeštus metus. Tiesą sakant, ši mintis kilo ne man pačiai. Niekada anksčiau negalvojau, kad tai darysiu. Dirbau įstaigoje, kurioje buvo muzikinių užsiėmimų grupė kūdikiams, tačiau su ja dirbo kita mokytoja. Pasikeitus situacijai, man tiesiog pasiūlė išbandyti šią veiklą. Tai buvo visiškai nauja ir netikėta – tikras iššūkis.
Kokie ypatumai dirbant su pačiais mažiausiais?
Ankstesnė patirtis su vyresniais vaikais davė labai mažai naudos pradedant dirbti su mažyliais. Dirbant su kūdikiais, reikia atrasti visai kitus dalykus, pajausti, kokia turi būti pamokos struktūra, koks turi būti tavo balso tonas, kokia turi būti judesių amplitudė, kiek gali iškelti rankas, kiek gali daryti staigių judesių, kokia turi būti emocija veide, – viskas labai svarbu.
Tie dalykai galbūt nėra tokie aktualūs, kai bendrauji su vyresniaisiais, tačiau dirbant su mažaisiais, tai tampa ypatingai svarbu. Visa turi pats pajausti, perleisti per save, patirti įvairių nesėkmių, susidurti su abejonėmis, kad suprastum, ko iš tiesų reikia norint prisibelsti iki mažo vaiko sąmonės, jo širdelės ir emocijų.
Kiekvienas vaikas labai savitas. Turbūt muzikinėse pamokose dažnai tenka susidurti su skirtingomis vaiko reakcijomis ir emocijomis?
Iš tikrųjų taip. Vaikai, kurie ateina pirmą kartą, labai dažnai vengia akių kontakto. Visa tai, kas vyksta muzikinių užsiėmimų salėje, jie mato veidrodyje. Jau vaikštantys vaikai dažnai atsitraukia per atstumą ir viską stebi iš šono – kaip kokį filmą, kuriame jo nėra, nes jam baugu ir nedrąsu.
Iš tiesų jis atsiduria aplinkoje, kurioje daug svetimų suaugusių žmonių ir tai labai baugina. Ypač tada, kai visi sustoja į ratą. Įsivaizduokite – mažas žmogus staiga atsiduria tarsi miške tarp milžiniškų medžių. Jam tai yra labai baugu ir tokiais atvejais rekomenduoju mamoms ar tėčiams kilstelėti vaiką aukščiau arba netgi pasitraukti šiek tiek į šoną – tada vaikas jaučiasi saugiau, nes yra atstumas nuo to, kas vyksta aplink jį.
Tokiose situacijose, kai vaikai labai nedrąsūs, turbūt itin išryškėja tėvų vaidmuo?
Tikrai taip. Vaikas, atėjęs pirmą kartą, vengia svetimų žmonių. Jis stebi mamą ir yra tarsi vakuume – uždaroj erdvėj su savo mama ar tėčiu. Dažniausiai su vaikais ateina mamos. Nors dabar turiu naujos patirties savo praktikoje, kai ateina mama ir tėtis kartu. Vaikui tai yra labai gerai, nes dauguma mažų vaikų tėčius mato retai. Tad kai kartu su mama ateina ir tėtis, emocijų būna daug daugiau ir tai labai jaučiasi.
Kaip muzika veikia kūdikį – vysto muzikinius gebėjimus ar ne tik?
„... vaikai, nuo ankstyvo amžiaus lankę muzikinius užsiėmimus, pradėjo anksti kalbėti.‟ Garsų įvairovė ne tik vysto vaiko muzikinius gebėjimus, klausą, bet ir skatina imti kalbėti, vysto koordinaciją, emocinę raišką. Kiek teko bendrauti su mamomis, jų visų atsiliepimai tokie – vaikai, nuo ankstyvo amžiaus lankę muzikinius užsiėmimus, pradėjo anksti kalbėti.
Taigi jei siekiame išvystyti ritmo pojūtį – įvairiai žaidiname vaiką. Tačiau tai darydami mes paliečiame ir bendrą vaiko koordinaciją. Mama duoda labai daug naudos vaikui tiesiog šokdama su juo, linguodama, žaisdama ritminius žaidimus pasisodinusi ant kelių ir judindama mažylį pagal ritmą. Tai turi didžiulį poveikį vaiko koordinacijos vystymuisi.
Kalba, koordinacija, emocinė raiška – tai yra neatsiejami dalykai. Žmogus yra vientisas, o muzika – tai priemonė bendram vystymuisi.
Lithuanian
Puiki mokytoja ir puikus centras seimai Pasaku vaikai. Labai dziaugiames su dukrele atrade sia mokyklele.