Kiek iš tikrųjų supranta dvejų metų vaikas? O kiek penkerių? Šie klausimai dažnai kyla tėveliams, auginantiems vaikus. Vaikų protinė raida – individuali. O tai reiškia, kad kiekvienas vaikas savu laiku pasiekia tam tikras protinio išsivystymo stadijas. Dėl to vienareikšmiškai visų mažylių gebėjimų vertinti nereikėtų.
Pažintinės raidos teorijos kūrėjas Žanas Pjažė (Jean Piaget) kalbėjo apie vaikus kaip apie mažuosius mokslininkus ir vaiko raidą aprašė pagal tai, kaip jie samprotauja ir suvokia juos supantį pasaulį. Ž. Pjažė pažintinę žmogaus raidą suskirstė į keturias stadijas.
Sensomotorinė stadija
Pirmoji – sensomotorinė stadija trunka nuo gimimo iki 2 metų. Šiuo periodu vaikas pažįsta aplinką per jutimus ir atliekamus veiksmus. Kūdikiai įvairius daiktus kiša į burną ir liečia juos rankomis, taip kaupdami informaciją apie aplinką. Mažyliui augant pažinimą dar labiau skatina sugebėjimas judėti aplinkoje ir smulkiosios motorikos tobulėjimas.
Apie 7–8 mėn. kūdikio pažintinėje raidoje įvyksta svarbus lūžis – kūdikis suvokia, kad daiktai egzistuoja net ir tuomet, kai jis jų nemato. Šiuo periodu labai svarbu, kad vaiką suptų kuo daugiau mokomosios „medžiagos“, taip pat labai svarbus glaudus ryšys su artimaisiais, nes tik saugiai besijaučiantis mažylis imsis aktyviai tyrinėti supantį pasaulį.
Priešoperacinio mąstymo stadija
Antroji stadija vadinama priešoperacinio mąstymo stadija. Ši stadija trunka nuo 2 iki 7 metų amžiaus. Tuo laikotarpiu į vaiko žaidimą įsijungia vaizduotė ir šitokiu būdu gerokai išplečiamos tiek paties žaidimo, tiek pažinimo galimybės. Vaikui būdingas simbolinis mąstymas, o tai reiškia, kad vaikas protinius vaizdinius apie realaus pasaulio daiktus pritaiko savo žaidime. Vaikui mašinyte gali tapti kaladėlė ar pagaliukas. Tokio amžiaus vaikai dar negali atsieti daiktų nuo gyvojo pasaulio, todėl daiktams priskiriamos žmogui būdingos savybės.
„Jei dvimečio dažniausiai užduodamas klausimas yra „Kas čia?“, tai sulaukę 3–4 metų vaikai klausinėja žymiai daugiau: „Kas, kodėl, kaip, kur?“ Ir, žinoma, šie klausimai niekada nesibaigia.“ Ši stadija pasižymi ir egocentriniu mąstymu. Vaikai suvokia pasaulį tik iš savo pozicijos ir mano, kad kiti žmonės pasaulį suvokia lygiai taip pat. Todėl apie 2–3 metus dažnai kyla krizė. Mažylis klykia „Noriu!“, tėveliai atsako – „Negalima“, bet jokie paaiškinimai mažylio neveikia. Jis nori ir tiek. Ši krizė pasibaigia apie 4-uosius metus, kai vaikas pamažu įsisavina elgesio taisykles.
Mažylio noras kuo daugiau sužinoti apie jį supančią aplinką ir daiktus – begalinis. Jei dvimečio dažniausiai užduodamas klausimas yra „Kas čia?“, tai sulaukę 3–4 metų vaikai klausinėja žymiai daugiau: „Kas, kodėl, kaip, kur?“ Ir, žinoma, šie klausimai niekada nesibaigia.
Kalba – vienas laukiamiausių mažylio pasiekimų. Gebėjimas kalbėti – išties ypatinga protinės raidos dalis, kuri pirmuosius metus vystosi labai greitai. Jei vienerių metų mažylis žino kelias dešimtis žodžių, būdamas dviejų su puse – jis gali pasigirti žodynu, kuriame jau sukaupta apie 600 žodžių. O tai reiškia, kad mažylis kasdien išmoksta maždaug po vieną naują žodį.
Ikimokyklinio amžiaus vaikams nėra būdingas loginis mąstymas. Vaikai, žiūrėdami į daiktą, koncentruojasi į vieną ryškiausią jo savybę, pavyzdžiui, spalvą. Jei paprašytumėte vaiko išdėlioti daiktus pagal spalvą ir formą, jie sugebėtų tai padaryti laikydamiesi tik vieno kriterijaus. Apie 4-uosius metus vaikai gali palyginti daiktus pagal dydį, jie skiria spalvas ir formas. Vis dėlto tokio amžiaus vaikams vis dar sunku suvokti atstumo, masės ar tūrio pokyčius.
Taip pat atsiranda suvokimas kas yra gerai ir blogai. Vaikas suvokia, kai nusižengia taisyklėms ir bijo galimos bausmės. Apie ketvirtus metus vaikas jau neblogai suvokia praeitį, dabartį ir ateitį. Tam, kad vaikas galėtų mokytis, šiame amžiaus periode jam būtina pačiam eksperimentuoti su daiktais, todėl žodiniai paaiškinimai apie daiktų savybes ar įvykius – netinkama mokymo priemonė.
Konkretaus operacinio mąstymo stadija
Apie 7-uosius metus vaikai įžengia į konkretaus operacinio mąstymo stadiją, kuri trunka iki 11 metų amžiaus. Tobulėja vaiko atmintis, loginis mąstymas, vaizduotė ir dėmesys. Šiame amžiuje vaikas vis geriau suvokia erdvės, laiko ir atstumo tarpusavio ryšius. Taip pat mažėja vaiko egocentrinis mąstymas, vaikas suvokia, kad kitų žmonių požiūris ar jausmai gali skirtis nuo to, kaip galvoja ar jaučiasi jis pats.
Jei iki šiol vaikas galėjo klasifikuoti daiktus tik pagal vieną bruožą, dabar šis gebėjimas tobulėja ir vaikas gali atlikti daug sudėtingesnius klasifikacinius veiksmus. Vaiko mąstymą riboja tai, kad jam vis dar sunku spręsti abstrakčius uždavinius – atlikti veiksmus mintyse.
Formalaus mąstymo stadija
Paskutinė pažintinės raidos stadija – formalaus mąstymo stadija prasideda 12 metais ir tęsiasi visą suaugusio žmogaus gyvenimą. Pagrindinis šios stadijos pasiekimas – abstraktus mąstymas.
Paauglys kelia įvairias hipotezes ir apmąsto įvairius problemų sprendimo būdus mintyse. Paauglystėje atsiranda nauja egocentriško mąstymo forma – nors paauglys supranta, kad kitų nuomonė ir požiūriai gali skirtis, jis mano, kad jo nuomonė yra teisingiausia.
Per pirmuosius kelerius gyvenimo metus vaiko raida yra nepaprastai greita, o ir ją stebėti – be galo įdomu. Kuo daugiau stimuliacijos ir galimybių mokytis gauna vaikas, tuo daugiau informacijos jis sukaupia, tuo sparčiau vyksta jo raida. Todėl tėveliai turėtų nevaržyti mažylio noro pažinti pasaulį, bet suteikti jam sąlygas tai daryti saugiai ir džiaugtis kiekvienu, nors ir nedideliu, bet labai svarbiu mažylio pasiekimu.
Lithuanian
Koks mielas berniukas!:)