Diagnozuoti storosios ir tiesiosios žarnos vėžį nėra paprasta, nes žmonės į virškinimo sutrikimus dažnai nekreipia dėmesio ir nemato priežasčių dėl to kreiptis į medikus. Labai svarbu vėžį nustatyti kuo anksčiau, todėl Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, įgyvendinama Storosios žarnos ankstyvosios diagnostikos programa.
Pacientams, kuriems kyla didesnė rizika susirgti storosios žarnos vėžiu, šeimos gydytojai skiria atlikti slapto kraujavimo testą. Jei išmatose aptinkama slapto kraujo, toks pacientas siunčiamas pas specialistą ir jam atliekamas gana sudėtingas tyrimas – kolonoskopija.
Slapto kraujo išmatose testas. Pagal Storosios žarnos ankstyvosios diagnostikos programą nemokamas tyrimas pacientui atliekamas tik vieną kartą per 2 metus. Vis dėlto to nepakanka siekiant sumažinti riziką susirgti storosios ir tiesiosios žarnos vėžiu, todėl rekomenduojama slapto kraujo išmatose atrankinį testą atlikti patiems namuose. Jį reikėtų pasidaryti ne rečiau kaip kartą per metus (pradedant nuo 45 m. amžiaus). Atliekant testą „POLY-Check“, nereikia tam tikrą laiką laikytis dietos. Šio testo gamintoja prancūzų bendrovė VEDALAB – lyderis sveikatos diagnostikos srityje. Jos produkcija, įgijusi medikų ir sveikatos priežiūros specialistų pasitikėjimą daugelyje šalių, yra naudojama jau daugiau kaip 10 metų. Testą galima įsigyti „Euromedikos“ el. parduotuvėje bei visose „Camelia“ ir „Levandų“ vaistinėse. Daugiau informacijos rasite paspaudę „POLY-Check“ » |
Metas keisti požiūrį į onkologines ligas
„Atsirandant vis daugiau naujų technologijų, vaistų, pažangių diagnostikos būdų ir modernaus gydymo galimybių, vilčių pasveikti nuo vėžio daugėja.“ Kadangi kol kas nėra vilčių, kad onkologinių ligų mažėtų (priešingai – jų tik daugės), vėžio kontrolės esmė – mažinti mirtingumą. Siekiama, kad požiūris į onkologinę ligą būtų optimistiškesnis. Pavyzdžiui, amerikiečiai susirgę vėžiu, jo taip stipriai nesureikšmina ir nepuola į visišką pesimizmą, nes žino, kad daugelis onkologinių ligonių pagyja.
Negalima teigti, kad vėžys – neišgydomas. Turėtume sakyti, kad ne visi pacientai pasveiksta, bet tai itin priklauso nuo to, kada diagnozuojama liga. Nustačius išplitusį vėžį, kai liga metastazavosi, kalbame apie gyvenimo trukmės pailginimą, o esant ankstyvam vėžiui daugelis pacientų turi puikias galimybes pasveikti. Atsirandant vis daugiau naujų technologijų, vaistų, pažangių diagnostikos būdų ir modernaus gydymo galimybių, vilčių pasveikti nuo vėžio daugėja.
Nemaža žmonių dalis, išgirdusi bauginančią diagnozę „Vėžys“, suvokia ją lyg mirties nuosprendį, bet vėžys – tai liga, o ne mirtis. Jos išvengti galima rūpinantis savimi, atsisakant žalingų įpročių. Sveika gyvensena – pagrindinė priemonė užkirsti kelią visoms lėtinėms ligoms. Sveikata pirmiausia turi būti paties žmogaus rūpestis.
Kad sumažintumėte susirgimo vėžiu riziką, turėtumėte:
- nerūkyti,
- atsikratyti antsvorio,
- būti aktyviems,
- saikingai vartoti alkoholį,
- praturtinti mitybą vaisiais ir daržovėmis,
- riboti gyvulinės kilmės riebalų vartojimą,
- saugotis žalingo saulės spindulių poveikio,
- dalyvauti gyventojų sveikatos būklės patikros programose.
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, apie 30–50 % visų piktybinių navikų galima išvengti vykdant vėžio profilaktiką. Vienas iš būdų nustatyti piktybinius navikus ankstyvosiose stadijose – gerinti žmonių informuotumą apie valstybines patikrų programas bei pažangius diagnostikos būdus.
Pasitikėjimas – sėkmės garantas
Gydymo sėkmė labai priklauso nuo to, kada ligonis kreipėsi į medikus ir kada buvo diagnozuota liga, tačiau daug lemia ir paciento požiūris į ligą, kaip jis bendradarbiauja su gydytoju kovoje su liga. Žmonių nusiteikimas būna labai skirtingas. Vieniems pacientams viskas atrodo itin blogai, situacija vertinama labai pesimistiškai. Tokiems ligoniams padėti labai sunku, net ir suteikiant psichologinę pagalbą. O tų pacientų, kurie bendradarbiauja su medikais, pasitiki jais ir kartu kovoja su liga, gydymo rezultatai dažniausiai būna geresni.