Dažnai girdimi žodžiai „prostata“, „prostatos vėžys“ daugeliui kelia asociacijas su vyro organizmu, bet daugiau apie pačią prostatą ar prostatos specifinį antigeną mažai kas žinoma. Prostata ‒ įprastai graikiško riešuto dydžio, šlapimtakį apsupanti vyro organizmo liauka. Jos išskiriamas skystis sudaro apie 60‒70 % spermos tūrio, o jo sudedamosios medžiagos gyvybiškai svarbios spermatocitams. Plačiau apie vieną jų ‒ prostatos specifinį antigeną ‒ skaitykite straipsnyje.
Prostatos specifinis antigenas (PSA) ‒ tai baltymas, išskiriamas prostatos epitelinių ląstelių. PSA fiziologinė funkcija ‒ suskystinti spermą, tačiau šis baltymas randamas ir kraujyje. PSA testas, kurio metu matuojamas antigeno kiekis kraujyje, jau dvidešimtmetį naudojamas prostatos ligų diagnostikoje ir prognostikoje. Deja, šio tyrimo rezultatų reikšmė paini, o jo tikroji nauda tampa dažnu diskusijų objektu medikų bendruomenėje.
 |
„Vėlyvų stadijų prostatos vėžio gydymui dažniausiai taikomi keli gydymo metodai vienu metu, o iš jų itin svarbus gydymas hormonais. Mokslininkai pastebėjo, kad vyriškas hormonas testosteronas stimuliuoja prostatos vėžio augimą…“ Prostatos vėžio gydymo būdai: |
PSA kiekio kraujyje norma. Kada verta sunerimti?
PSA tyrimo metu iš vyro paimamas kraujo mėginys, kuris vėliau analizuojamas laboratorijoje. Prostatos dydis koreliuoja su PSA kiekiu kraujyje (ng/mL). Prostatos baltymo koncentracija dažniausiai padidėja daugelio prostatos vėžiu sergančių vyrų organizmuose. Tačiau nepiktybinės ligos, tokios kaip prostatitas (prostatos uždegimas), šlapimo sistemos infekcija ar gerybinė prostatos hiperplazija taip pat dažnai padidina PSA koncentraciją kraujyje. Taigi teigiamas PSA testas gali sukelti daug nerimo dėl potencialaus prostatos vėžio, bet tai gali būti ir kitos ligos rezultatas.
„... tik 25 % vyrų, kurių PSA > 4.0 ng/mL, išties serga prostatos vėžiu.“ Prostatos vėžys ‒ tai antra dažniausiai pasitaikanti vėžio forma tarp vyrų. Šio vėžio tikimybė didėja senstant. Atlikus pomirtinius skrodimus nustatyta, kad net 80 % vyrų, vyresnių nei 80 metų, serga prostatos vėžiu. Tačiau prostatos vėžys tampa mirties priežastimi tik mažajai daliai pacientų – didžioji dalis pasitraukia dėl kitų, su prostatos vėžiu nesusijusių ligų.
PSA testas ‒ populiariausias diagnostinis testas prostatos vėžiui aptikti, tačiau jis netikslus. Daugelyje šalių PSA < 4.0 ng/mL koncentracija laikoma norma. Nepaisant to, tik 25 % vyrų, kurių PSA > 4.0 ng/mL, išties serga prostatos vėžiu. O ir pati PSA koncentracija nepadeda atskirti vyrų, sergančių išplitusiu prostatos vėžiu nuo mažo agresyvumo prostatos vėžio.
Kita vertus, labai aukštas PSA kiekis kraujyje dažniau aptinkamas būtent prostatos vėžio atveju nei nepiktybinių ligų atvejais. Jeigu PSA kiekis kraujyje viršija 10 ng/mL, tikimybė, jog būtent prostatos vėžys sukelia šiuos rezultatus, padidėja iki 50 %. Jau sergant prostatos vėžiu, kylanti PSA koncentracija paprastai byloja apie didesnį prostatos vėžio išplitimą, tad PSA testas yra naudojamas prostatos vėžio progresijai sekti.
Digitalinis rektalinis tyrimas ir kiti testai
Tik 1 iš 3 vyrų su padidėjusia PSA kraujo koncentracija išties serga prostatos vėžiu. Siekiant padidinti testo tikslumą, norint nustatyti prostatos vėžį, PSA tyrimas atliekamas kartu su digitaliniu rektaliniu tyrimu (DGT). Vyrams, kurių PSA lygis pakilęs, tačiau nesiskundžiama jokiais prostatos vėžio simptomais, rekomenduojama reguliariai atlikti PSA ir digitalinį rektalinį tyrimą.
Jeigu DRT metu aptinkamas prostatos paviršiaus nelygumas ar gumburėlis, dažnai pasirenkami papildomi testai, tokie kaip ultragarso tyrimas ar prostatos biopsija. Tiksliai prostatos vėžio diagnozei reikalingi prostatos liaukos mėginiai (biopsijos), kurie paimami pasiekiant prostatą per tiesiąją žarną. Po prostatos biopsijos apie 1‒5 % vyrų patiria kraujavimą arba infekciją.
Taigi klaidinantis teigiamas PSA testas gali ne tik padidinti nerimą, bet ir priversti pacientą išsitirti potencialiai žalingais papildomais tyrimais. Kita vertus, net 30 % mažų prostatos piktybinių auglių atvejų rodomas normalus PSA kiekis kraujyje ir dalis vyrų neteisingai nuraminami, jog neserga prostatos vėžiu.
PSA testo privalumai ir trūkumai
Didėjantis supratimas apie PSA tyrimo privalumus ir trūkumus jau dešimtmetį verčia medikus diskutuoti apie nacionalinių PSA tyrimo programų naudą. Viena iš pagrindinių šių diskusijų priežasčių ta, kad net ir aptikus prostatos vėžį, didelės dalies pacientų gydymas ir gyvenimo trukmė nepasikeistų.
Dauguma mažų auglių, aptiktų PSA tyrimo metu, auga labai lėtai ir gyvenimo eigoje nekelia jokios grėsmės, o vyrai numiršta, sirgdami prostatos vėžiu, bet ne nuo jo. Diagnozuoti maži ir lėtai augantys augliai gali būti bereikalingai gydomi radioterapijos būdu ar operuojant, o šių procedūrų šalutiniai efektai gali nusverti tikrąją gydymo naudą.
Dažnai pasitaikantys prostatos vėžio gydymo šalutiniai efektai:
- šlapimo nelaikymas,
- išmatų nelaikymas,
- infekcijos,
- sutrikusi erekcija.
Kartais ir maži aptikti augliai jau būna išplitę į kitus organus, o jų ankstyva diagnozė neturi jokios įtakos vyro sveikatai, nes efektyvus gydymas išplitusiam prostatos vėžiui dar nėra atrastas.
PSA testo rezultatų statistika
Du dideli tyrimai JAV ir Europoje (PLCO, ERSPC), nagrinėjantys PSA testo naudą, parodė, kad iš tūkstančio 55‒69 m. vyrų, kuriems dešimt metų kasmet ar kas 4 m. buvo atliekamas PSA testas:
- 100‒120 gavo klaidingai teigiamus PSA testo rezultatus, kurie sukėlė nerimą; taip pat pacientams buvo atliktas bereikalingas biopsijos tyrimas su galimomis komplikacijomis (skausmas, infekcija, kraujavimas);
- 110 buvo diagnozuotas prostatos vėžys, iš jų 50 patyrė komplikacijų, susijusių su gydymu (šlapimo ir išmatų nelaikymą, erekcijos sutrikimą, plaučių emboliją, venų trombozę);
- 4‒5 mirė nuo prostatos vėžio;
- 0‒1 mirties nuo prostatos vėžio išvengė.
Būtent dėl nelengvai pasveriamų PSA testo privalumų ir trūkumų kiekvienas vyras, nusprendžiantis atlikti PSA testą, turi būti išsamiai informuojamas apie šio tyrimo naudą ir galimus padarinius.
Lithuanian