Autobuse, darbe, mokykloje visi čiaudėja ir kosėja. Per televizorių vis pranešama apie sunkius gripo atvejus. Kaip elgtis, norint likti sveikiems? Gripas yra ūmi infekcinė kvėpavimo takų liga, sukelta gripo viruso. Yra daugiau kaip du tūkstančiai gripo variantų, galinčių pakenkti beveik visoms žmonių grupėms.
Vakcina yra veiksmingiausia gripo profilaktikos priemonė šiai dienai. Jei jūs neturite laiko ar noro skiepytis, svarbiausia, laikykitės asmens higienos taisyklių, įskaitant šias saugumo priemones:
1. Dažnai plaukite rankas. Infekcija perduodama per rankas ir prisilietimus. Pakanka patrinti akis arba įdėti saldainį į burną, ir virusas jau migravo iš „užkrėstos” rankos į organizmą.
2. Dėvėkite apsaugines medicinines kaukes. Ypač uždarose patalpose (lifte, autobuse, poliklinikoje), kur galbūt yra sergančių žmonių. Atminkite, kad kaukė turi būti keičiama kas dvi valandas ir pagal užsiteršimo laipsnį. Ji turi dengti ne tik burną, bet ir nosį bei standžiai apspausti veidą.
3. Valykite telefoną, kuriuo naudojasi žmonių grupė, geriausia antibakterine servetėle, naudokitės asmeniniais indais.
4. Bent jau savaitgaliais venkite uždarų erdvių su daugybe žmonių. Gripo virusas labai lengvai perduodamas oro – lašeliniu būdu. Aplink kiekvieną sergantį susidaro vieno ar dviejų metrų zona su didele užterštų dalelių koncentracija. Apsilankymus kavinėje, kino teatre pakeiskite į aktyvų poilsį gryname ore, jei įmanoma nesinaudokite viešojo transporto paslaugomis, dažnai eikite pėsčiomis. Tikimybė gatvėje užsikrėsti gripu yra labai maža.
5. Plaukite nosies gleivinę (pvz.QUIXX Soft), kad pašalintume nešvarumus bei peršalimo sukėlėjus.
6. Rinkitės subalansuotą ir įvairų maistą. Nepamirškite produktų, turinčių daug vitaminų, ypač vitamino C (randama paprikoje, kiviuose, spanguolėse, erkėčiuose, raugintuose kopūstuose, citrusiniuose vaisiuose).
"Jei savaitę ar dvi laikosi žema temperatūra, kamuoja sunkus kosulys ir klampūs žalsvai rudos spalvos skrepliai - lėtinio bronchito paūmėjimas, o kartais ir pneumonija."Sergant gripu nerekomenduojama:
Savarankiškas gydymasis. Ypač vaikų, lėtinėmis ligomis sergančių žmonių ir pagyvenusiųjų. Gripas pavojingas įvairiausiomis komplikacijomis, įskaitant ūminę pneumoniją, širdies, kepenų ir inkstų sutrikimais.
Savarankiškas antibiotikų vartojimas. Tai dažnai sukelia alergijos ir disbiozės vystymąsi. Gripo sukėlėjai yra virusai. Antibiotikai – antibakteriniai vaistai, jie yra bejėgiai prieš virusus.
Yra keletas pagrindinių požymių, skiriančių gripą nuo kitų kvėpavimo takų virusinių infekcijų:
1 požymis. Trumpas inkubacinis laikotarpis, trys dienos. Staigus ligos progresavimas.
2 požymis. Ryškūs simptomai. Karščiavimas apie 39-40 laipsnių (peršalus retai kyla virš 38), trunkantis nuo vienos iki penkių dienų. Kartu su karščiavimu, fotobaudija, galvos, sąnarių ir raumenų skausmais. Kūną tiesiog laužo ir suka. Gali atsirasti trukuliai, haliucinacijos, vėmimas ir kraujavimas iš nosies. 2-3 dienomis gali išsivystyti sausas kankinantis kosulys.
3 požymis. Stipri organizmo intoksikacija. Jei peršalimo ligomis sergantis žmogus dažniau kenčia nuo rinito, gerklės perštėjimo ar skausmo, kosulio, ašarojimo, tuomet gripo atveju šie simptomai yra antriniai arba jų nėra. Tačiau drebulys, raumenų skausmai yra labai stiprūs. Prie jų prisideda išoriniai požymiai: veido pabrinkimas, lūpų ir gleivinės cianozė.
Gydymas
Patartina pradėti gydymą prižiūrint gydytojui. Gydytojas skirs antivirusinį ir simptominį gydymą, nustatys gydymo galimybę namuose arba ligoninėje. Žinoma, kaip ir kitais kvėpavimo takų virusinių infekcijų atvejais, ligoniui būtina ramybė, šviežias maistas ir grynas oras.
Esant slogai, naudokite natūralius nosies purškalus be konservantų, kurie nesukelia priklausomybės (pvz. Quixx).
Apie kavos naudą bei žalą sveikatai yra ne kartą tekę girdėti iš įvairių žiniasklaidos šaltinių. Nieko keisto, nes kiek žmonių – tiek nuomonių. Plačiau: Gerti ar negerti kavos – štai kur klausimas?Eksperimentas! |
Nepamirškite vėdinti kambario, kuriame yra sergantis asmuo, ir kiek įmanoma, dažniau drėgnai šluostykite grindis, naudodami ploviklius. Dėvėkite marlinę kaukę, po kiekvieno kontakto su pacientu plaukite rankas su muilu.
Gerkite karštą (bet ne deginančią) arbatą, šiltą mineralinį vandenį.
Esant aukštesnei nei 38,5 ° C temperatūrai – karščiavimą mažinančias priemones, šaltą kompresą ant kaktos.
Antivirusinius vaistus per pirmąsias 48 valandas po ligos atsiradimo reikia vartoti taip, kaip nurodė gydytojas. Todėl labai svarbu laiku kreiptis į medikus.
Vienas iš gripo požymių yra ilgas atstatomasis laikotarpis. Net ir sumažėjus temperatūrai bei išnykus pagrindiniams simptomams, vadinamoji astenija po infekcijos tęsiasi dar dvi ar tris savaites. Ji pasireiškia silpnumu, prakaitavimu, periodiniais galvos skausmais, miego sutrikimais. Gali išlikti aukštesnė (37,1-37,2) arba, atvirkščiai, žemesnė (35,0-36,2) kūno temperatūra. Per šį laikotarpį reikėtų vengti padidėjusio fizinio ir psichologinio apkrovimo.
Organizmo apsaugojimui galima ir būtina:
- lovos režimas;
- vitaminų-mineralų komplekso, kurių sudėtyje yra A, B ir C grupės vitaminų, geležies, jodo, seleno vartojimas (tik su gydytojo rekomendacija);
- valgyti mažai riebalų, daug baltymų turinčius maisto produktus: žuvį, liesą mėsą, riešutus. Taip pat natūraliais fermentais turtingus produktus – šviežias daržoves ir vaisius, fermentuotus pieno produktus;
- gerti imunitetą palaikančias ir antikūnų gamybą aktyvinančias vaistažolių arbatas, (tai yra ženšenio, eleuterokoko, jonažolės, ramunėlių ).
Jau sveikimo stadijoje atkreipkite dėmesį į keletą simptomų, rodančių kylančias komplikacijas. Jei turite bent vieną iš jų, kreipkitės į gydytoją.
Stiprūs temperatūros svyravimai sveikimo laikotarpiu. Pavyzdžiui, kai einate miegoti, temperatūra yra šiek tiek virš 37, o atbundate stipriai suprakaitavę, jaučiate silpnumą ir laikosi 35,8 laipsnio temperatūra. Tokie skirtumai yra kūno infekcinio proceso ženklas, kuris neišnyko, bet toliau vystosi. Būtina ieškoti infekcijos židinio.
Sunkūs galvos skausmai ir pykinimas – tai gali būti pradinio meningito arba encefalito požymiai.
Krūtinės ląstos skausmas, širdies ritmo sutrikimas, dusulys – visi širdies ligų simptomai – miokarditas ar perikarditas.
Jei savaitę ar dvi laikosi žema temperatūra, kamuoja sunkus kosulys ir klampūs žalsvai rudos spalvos skrepliai – lėtinio bronchito paūmėjimas, o kartais ir pneumonija.