Grupė:
Dermatologiniai susirgimai, Nervų sistemai, Širdies ir kraujagyslių sistemos veiklai, Virškinimo sistemai ir medžiagų apykaitai
Aitrusis šilokas (lot. Sedum acre) – tai daugiametis, ilgai gyvuojantis augalas, priklausantis storalapinių šeimai. Aitriojo šiloko aukštis svyruoja nuo 4 iki 15 cm aukščio. Jis trumpo koto, paprastai būna gulsčias arba kylantis į viršų, prie žemės pagrindo gausiai įsišaknija. Išgaubti, kiaušinio formos, mėsingi šiloko lapai (juose gausu vandens), storėja pamato link.
Aitriojo šiloko žiedai – šviesiai melsvos arba šviesiai žalsvos spalvos, auga keliomis (dažniausiai 3–5) kekėmis. Vainiklapis geltonas, o sėklos – mažytės, ovalios, rudos spalvos. Augalas dauginasi vegetatyviniu būdu (jo sėklas išnešioja vėjas arba vanduo lyjant). Šiloką dėl jo spalvingų žiedų galima vadinti ir dekoratyviniu augalu.
Šis augalas žydi vasaros pradžioje, birželio–liepos mėnesiais. Kadangi lapuose gausu vandens, šilokas lengvai pakenčia kaitrią saulę, mėgsta sausas, žvyro turinčias dirvas, pušynus. Jį galima pastebėti ir mieste, augantį prie šaligatvių arba kelių skiriamosiose juostose. Lietuvoje šilokas plačiai paplitęs. Vaistams gaminti renkama virš žemės esanti augalo dalis.
Aitrųjį šiloką sudaro šios veikliosios medžiagos:
– sedaminas,
– sedinonas,
– nikotinas,
– izopelterinas,
– vitaminas C,
– obuolių rūgštis,
– cukrus.
Vaistažolė mažina aukštą arterinį kraujospūdį (tačiau poroje šaltinių teigiama priešingai – kad šilokas didina kraujo spaudimą), padeda sergant kvėpavimo sistemos ir kepenų ligomis. Be to, šilokas efektyviai mažina ir malšina skausmą, todėl naudojamas kaip nuskausminamoji priemonė.
Manoma, kad aitrusis šilokas padeda ir sergantiesiems epilepsija ar hemorojumi. Tepalų pavidalu šilokas gali būti naudojamas kaip priemonė spuogams, votims, žaizdoms ir nudegimams gydyti, niežuliui malšinti.
Lithuanian