Grupė:
Dermatologiniai susirgimai, Kvėpavimo sistemai, Virškinimo sistemai ir medžiagų apykaitai
Ankstyvasis šalpusnis (lotyniškai Tussilago farfara) – tai ilgametis, nedidukas, žolinis augalas. Šakotas šalpusnio šakniastiebis driekiasi po žeme, iš kurio išauga maždaug 15-20 centimetrų aukščio žiedinis stiebas su vienu žiedu. Ryškiai geltonas žiedas yra poros centimetrų skersmens, o lapai – tamsiai žali, apvalūs, dideli, dantytais krašteliais. Apatinis lapų paviršius padengtas baltais plaukeliais, todėl atrodo balkšvas. Šalpusnio vaisius – lukštavaisis (3-4 mm). Augalas dauginasi šakniastiebiais ir lukštavaisiais. Lukštavaisiai subręsta maždaug gegužės–birželio mėnesiais.
Ankstyvieji šalpusniai ima žydėti kovo–balandžio mėnesiais ir žydi visą vasarą. Jie gausiai paplitę visoje Lietuvoje. Auga įvairiose vietose, mėgsta drėgnas pakeles, pievas, duobes, šlaitus, pakrantes, paupius. Šalpusnis gali būti auginamas ir dirbtiniu būdu. Žemdirbiai šalpusnį šalina kaip piktžolę.
Veikliosios ankstyvojo šalpusnio medžiagos: gleivės, flavonoidai, inulinas, karotinoidai, organinės rūgštys, eteriniai aliejai, saponinai, glikozidai, vitaminas C.
Ankstyvojo šalpusnio gydomosios savybės: gleivėmis padengia kvėpavimo takų gleivinę (gerklės, ryklės, burnos), saugo ją nuo dirginimo, slopina uždegimą, lengvina atsikosėjimą, išvalo skreplius, todėl ypač tinkamas vartoti sergant bronchitu, plaučių uždegimu, tracheitu, laringitu. Ankstyvasis šalpusnis taip pat pasižymi prakaitavimą skatinančiomis ir raminamosiomis (tinka sudirgintai oda) savybėmis.
Lithuanian