Ankstyvojo šalpusnio lapai

-1
+2 -3


Grupė: Dermatologiniai susirgimai, Kvėpavimo sistemai, Virškinimo sistemai ir medžiagų apykaitai

Ankstyvasis šalpusnis (lotyniškai Tussilago farfara) – tai ilgametis, nedidukas, žolinis augalas. Šakotas šalpusnio šakniastiebis driekiasi po žeme, iš kurio išauga maždaug 15-20 centimetrų aukščio žiedinis stiebas su vienu žiedu. Ryškiai geltonas žiedas yra poros centimetrų skersmens, o lapai – tamsiai žali, apvalūs, dideli, dantytais krašteliais. Apatinis lapų paviršius padengtas baltais plaukeliais, todėl atrodo balkšvas. Šalpusnio vaisius – lukštavaisis (3-4 mm). Augalas dauginasi šakniastiebiais ir lukštavaisiais. Lukštavaisiai subręsta maždaug gegužės–birželio mėnesiais.

Ankstyvieji šalpusniai ima žydėti kovo–balandžio mėnesiais ir žydi visą vasarą. Jie gausiai paplitę visoje Lietuvoje. Auga įvairiose vietose, mėgsta drėgnas pakeles, pievas, duobes, šlaitus, pakrantes, paupius. Šalpusnis gali būti auginamas ir dirbtiniu būdu. Žemdirbiai šalpusnį šalina kaip piktžolę.

Veikliosios ankstyvojo šalpusnio medžiagos: gleivės, flavonoidai, inulinas, karotinoidai, organinės rūgštys, eteriniai aliejai, saponinai, glikozidai, vitaminas C.

Ankstyvojo šalpusnio gydomosios savybės: gleivėmis padengia kvėpavimo takų gleivinę (gerklės, ryklės, burnos), saugo ją nuo dirginimo, slopina uždegimą, lengvina atsikosėjimą, išvalo skreplius, todėl ypač tinkamas vartoti sergant bronchitu, plaučių uždegimu, tracheitu, laringitu. Ankstyvasis šalpusnis taip pat pasižymi prakaitavimą skatinančiomis ir raminamosiomis (tinka sudirgintai oda) savybėmis.

Ankstyvojo šalpusnio lapai. Vartojimas

Ankstyvasis šalpusnis renkamas liepos–rugpjūčio mėnesiais. Renkami lapai, nes juose mažiau kenksmingų medžiagų nei žieduose. Rinkimui netinka pageltę, parudavę ir suvytę lapai, pats lapkotis turi būti didesnis nei 5 centimetrų.

Lapus reikia džiovinti gryname ore, pavėsyje. Optimali džiovinimo temperatūra 35-40 laipsnių Celsijaus. Džiovinant patariama dažnai vartyti lapus ir juos paskleisti plonu sluoksniu. Lapai turi nedengti vienas kito. Išdžiovinti vaistažolės lapai neturi jokio kvapo, yra nemalonaus skonio, kartoki, tarsi gleivėti. Lapai turi būti sausi, tačiau ne per sausi, kad netrupėtų.

Vartojimo ir paruošimo būdai

Valgomasis sudžiovintų lapų šaukštas užpilamas verdančiu vandeniu ir šildomas maždaug 15 min. Pakaitinus medžiaga atvėsinama (vėsinama apie 45 min.), vanduo nupilamas ir vaistažolės užpilamos 200 ml naujo virinto vandens. Gerti reikėtų pusę stiklinės prieš valgį. Pagaminto užpilo galiojimo laikas – dvi dienos.

Džiovinti šalpusnio lapai gali būti dedami į salotas, sriubas, kitus patiekalus.

Galima pasidaryti odą raminančią kaukę. Reikės poros šaukštelių džiovinto susmulkinto šalpusnio, šaukštelio šaltalankio uogų ir mėtų. Viską užpilti verdančiu vandeniu. Atvėsusia kauke ištepti odą ir palaikyti 15 min., paskui švariai nuplauti drungnu vandeniu.

Nedžiovinti, švieži ir švarūs šalpusnio lapai gali būti dedami ant sudirgusios odos, vočių, tinimų, mėlynių, pažeistų sąnarių.

Susiję straipsniai

Siųsk savo nuomonę

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *