Grupė:
Kvėpavimo sistemai, Šlapimo ir lytinių organų sistemai
Apskritalapė saulašarė (lot. Drosera rotundifolia) priklauso saulašarinių šeimos augalams. Saulašarė – vabzdžiaėdė, ilgai gyvuojanti, daugiametė, nedidelė (iki 15–20 cm) žolė.
Šio augalo lapai apskriti, ovalios formos, jų paviršių dengia plaukeliai, išskiriantys limpantį skystį. Mažyčiai žiedai yra sulipę į kekes. Apskritalapės saulašarės vaisius – kelių milimetrų ilgio, pailgas, o sėklos, kuriomis augalas dauginasi, mažytės, rusvos spalvos, verpstės formos.
Maistinių medžiagų augalai gauna iš vabzdžių. Kai vabzdys nutupia ant lapo, jis prilimpa prie specialaus saulašarės išskiriamo skysčio, o sudirginti plaukeliai jį apgaubia. Virškinimui žolė naudoja specialų fermentą, o virškinimo procesas trunka porą dienų. Paskui augalas išskečia plaukelius. Taip pašalinami nesuvirškinti likučiai.
Apskritalapės saulašarės paplitimas. Saulašarės plačiai paplitusios visame pasaulyje. Jų galima rasti Šiaurės Amerikoje, Azijoje, Europoje. Taip pat dažnai aptinkamos ir Lietuvoje, tačiau auga ne bet kur. Joms tinkama saulėta ir drėgna aplinka: pelkės, aukštapelkės, ežerų ir upių pakrantės, drėgni miškai.
Veikliosios saulašarės medžiagos:
- organinės rūgštys,
- gleivės,
- taninas,
- rauginės medžiagos,
- drozeronas,
- cukrūs.
Naudingos saulašarės savybės. Apskritalapė saulašarė plačiai naudojama medicinoje kvėpavimo takų ligoms gydyti (kokliušui, bronchitui, bronchinei astmai, tracheitui, laringitui). Vaistažolė lengvina ligų simptomus, taip pat skatina šlapimo šalinimą. Dar tinkama naudoti karpų bei nuospaudų gydymui.
Vis dėlto šią vaistažolę reikėtų vartoti tik pasitarus su gydytoju ar vaistininku, nes per didelės saulašarės dozės gali sudirginti kvėpavimo takų gleivinę ir taip sukelti kraujavimą iš nosies. Augalą draudžiama vartoti sergantiesiems tuberkulioze ir epilepsija, taip pat nėščioms ir žindančioms moterims.