Grupė:
Dermatologiniai susirgimai, Širdies ir kraujagyslių sistemos veiklai, Šlapimo ir lytinių organų sistemai, Virškinimo sistemai ir medžiagų apykaitai
Baltažiedė notrelė (lotyniškai Lamium album) – tai notrelinių šeimai priklausantis, žolinis, ilgai gyvuojantis, daugiametis, maždaug iki 30-60 centimetrų aukščio užaugantis augalas. Baltažiedės notrelės stiebas dažniausiai stačias arba besistiebiantis, rečiau gali būti šakotas, daugiabriaunis, jo paviršių gaubia plaukeliai.
Išsišakojęs šakniastiebis driekiasi po žeme. Viršuje smailėjantys lapai yra kelių centimetrų ilgio, ovalo formos (panašūs į kiaušinį arba širdį), karpytais krašteliais, ant paviršiaus gali turėti plaukelių. Žiedai – baltos spalvos (iš jų kilęs baltažiedės notrelės pavadinimas). Kekės, sudarytos iš 6-8 žiedelių, auga tarp viršutinių augalo lapų.
Notrelės žydi gegužės–spalio mėnesiais. Jos plačiai paplitusios visoje Lietuvoje – auga pakrūmėse, pakelėse, prie namų, soduose, pamiškėse.
Veikliosios baltažiedės notrelės medžiagos: rauginės medžiagos, gleivės, flavonoidai, vitaminas C, tiraminas, cholinas, histaminas, eteriniai aliejai, alkaloidai, saponinai, karotinas.
Notrelės liaudies medicinoje naudojamos kraujavimo stabdymui, nes sutraukia kraujagysles (ypač tinka moterims, kurios skundžiasi gausiomis menstruacijomis, taip pat asmenims, kuriuos vargina kraujavimas iš hemorojinių mazgų). Kadangi baltažiedės notrelės pasižymi uždegimo slopinamuoju poveikiu, jos puikiai tinka žaizdų gydymui. Taip pat padeda esant virškinimo sutrikimams (apmalšina skrandžio skausmus), stiprina organizmą, mažina kūno temperatūrą, tinka prostatos ligų profilaktikai. Notrelės gali būti naudojamos ir nemigai gydyti.