Bijūnas – šaknys

+1
+1 -0


Grupė: Dermatologiniai susirgimai, Nervų sistemai, Širdies ir kraujagyslių sistemos veiklai, Virškinimo sistemai ir medžiagų apykaitai

Bijūnas (lot. Paeonia) – tai bijūninių šeimai priklausantis, daugiametis, iki 70 centimetrų užaugti galintis žolinis arba krūminis augalas.

Kelios bijūnų rūšys:

– puikusis bijūnas (P. lactiflora);
– siauralapis bijūnas (P. tenuifolia);
– krūminis bijūnas (P. Suffruticosa);
– vaistinis bijūnas (Paeoniaofficinalis);
– baltažiedis bijūnas (P.Albiflora).

Pagal žiedo sandarą ir formą minėti bijūnai skirstomi į: japoninius, tuščiavidurius, pilnavidurius, pusiau pilnavidurius, anemoninius. Augalai turi storas ir sultingas šaknis, vertikalų žiedstiebį. Žiedai dideli, vainiklapiai užlinkę į vidurį, gali būti įvairių spalvų – rausvos, gelsvos, baltos. Bijūno lapai tamsiai žali ir plunksniški, augalas turi dekoratyvias sėklų dėžutes.

Lietuvoje bijūnai natūraliai neauga, tačiau gali būti dirbtinai sodinami daržuose ir soduose kaip vaistinis ir dekoratyvus augalas. Jie mėgsta tiesioginius saulės spindulius (tačiau gali augti ir daliniame pavėsyje), nėra reiklūs dirvožemiui, bet tinkamesnė drėgna, priesmėlio arba priemolio, neutralios reakcijos dirva.

Veikliosios bijūnų medžiagos:

– fenoliniai junginiai,
– dervos,
– eterinis aliejus,
– taninai,
– monoterpenų glikozidas,
– organinės rūgštys,
– alkaloidai,
– krakmolas,
– rauginės medžiagos,
– saldžiosios medžiagos,
– mikroelementai (stroncis, chromas).

Gydomųjų savybių turintys bijūnai naudojami liaudies medicinoje (paprastai liaudies medicinoje naudojami vaistiniai, puikieji ir baltažiedžiai bijūnai). Jie raminamai veikia centrinę nervų sistemą, todėl gali būti naudojami dirglumui ir jautrumui mažinti, nemigai gydyti. Augalai pasižymi uždegimus slopinančiu, spazmus atpalaiduojančiu poveikiu, todėl tinkami skausmingiems žarnyno spazmams ir skausmingų mėnesinių skausmams malšinti, uždegiminėms ligoms gydyti (pavyzdžiui, reumatui).

Bijūnai veikia širdies ir kraujagyslių sistemą – skystina kraują ir taip apsaugo nuo trombozės (krešulių susidarymo). Išoriškai naudojami bijūnų preparatai gydo egzemą, lūpų pūslelinę (slopina virusų dauginimąsi).

Nerekomenduojama vartoti bijūnų preparatų nėščioms ir žindančioms moterims.

Bijūnas – šaknys. Vartojimas

Gydomiesiems preparatams ruošti kasamos bijūnų šaknys. Jas kasti rekomenduojama vėlyvą rudenį (spalio–lapkričio mėnesiais), ne jaunesnių nei 4 metų bijūnų. Šaknis švariai nuvalyti nuo žemių, nuplauti po vėsiu vandeniu, susmulkinti į mažesnius gabalėlius ir džiovinti gerai vėdinamoje patalpoje. Iš šaknų gali būti gaminami nuovirai ir antpilai.

Patiems gamintis bijūnų preparatų nepatariama. Vartoti tik su gydytojo priežiūra ir rekomendacijomis. Per didelės dozės bijūnų preparatų gali sudirginti skrandžio ir žarnyno gleivinę.

Susiję straipsniai

Siųsk savo nuomonę

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *