Grupė:
Nuo traumų ir raumenų/sanarių skausmų, Širdies ir kraujagyslių sistemos veiklai, Šlapimo ir lytinių organų sistemai, Virškinimo sistemai ir medžiagų apykaitai
Bruknė (lotyniškai Vaccinium vitis-idaea) – tai erikinių šeimai priklausantis krūmas, kurio aukštis yra apie 8-25 centimetrus. Bruknės lapai yra tamsiai žali (su šviesiai žalia, rudus taškelius turinčia apačia), stori, lygūs, blizgūs, elipsės formos, o žiedai – mažyčiai ir rausvi, susitelkę į nusvirusias kekes. Bruknės vaisiai – mažos, apvalios, raudonos, rūgštokos uogos.
Bruknės šakniastiebiai apvalūs, padengti smulkiais plaukeliais, įsišakniję, šliaužiantys po žeme. Bruknės žydi gegužės–birželio mėnesiais, tačiau gali sužydėti dar kartą vasaros gale.
Lietuvoje bruknės labai plačiai paplitusios. Jos mėgsta sausas vietas, dažniausiai auga dideliais sąžalynais pušynuose, eglynuose, drebulynuose, beržynuose.
Veikliosios bruknių medžiagos: organinės rūgštys, cukrus, likopenas, vitaminas C, ideinchloridas, karotinas, riebalai, taninas, mineralinės medžiagos, rauginės medžiagos, provitaminas A, benzoinė rūgštis.
Bruknės plačiai naudojamos medicinoje, nes skatina šlapimo šalinimą (tinka įvairios kilmės pabrinkimams gydyti); mažina arterinį kraujo spaudimą; taip pat tinka peršalimo ligoms gydyti, sergantiesiems podagra, gastritu, kai padidėja skrandžio pH (sumažėja rūgštingumas); tinka gydyti ir inkstų bei šlapimo pūslės akmenligei.
Lithuanian