Grupė:
Imuninei sistemai, Šlapimo ir lytinių organų sistemai, Virškinimo sistemai ir medžiagų apykaitai
Didysis debesylas (lotyniškai Inula helenium) – astrinių šeimai priklausantis, ilgai gyvuojantis, daugiametis, net iki metro ar pusantro metro užaugantis žolinis augalas (kai kurių šaltinių duomenimis, debesylas gali užaugti iki 2,5 metro). Jo šakniastiebis trumpas ir storas, išorėje rudas, o viduje – baltas. Debesylas turi kelis atsišakojusius, stačius, plaukeliais apaugusius stiebus. Pamatiniai prie žemės augantys lapai – dideli ir platūs, o ant stiebo augantys mažesni lapai – smulkiai ir nelygiai dantyti, su koteliais. Žiedai – geltoni, panašūs į saulėgrąžą (šiek tiek mažesni). Debesylo vaisius – keturbriaunis, pilkai rudas.
Didysis debesylas žydi vasarą, liepą–rugpjūtį. Vaisių sunokimo laikas – rugpjūčio–rugsėjo mėnesiai.
Lietuvoje debesylas natūraliai neauga, bet gali būti dirbtinai išaugintas darželiuose ar soduose. Tai gana retas augalas, kurį vaistams gaminti naudoja italai ir kinai. Debesylui augti reikalingas drėgnas dirvožemis, todėl paprastai augalas veisiasi miškuose, laukų pakraščiuose, upių pakrantėse.
Didžiojo debesylo veikliosios medžiagos: eteriniai aliejai, alanto rūgštis, inulinas, saponinai, gleivės, vitaminas C, vitaminas E, alkaloidai.
Didysis debesylas naudojamas liaudies medicinoje. Augalo sudėtyje esantys eteriniai aliejai suskystina bronchų sekretą ir palengvina atsikosėjimą. Debesylo sudėtyje esančios medžiagos alantolaktonas ir isoalantolaktonas naikina kirmėles, tinka tam tikroms odos ligoms gydyti.
Vis dėlto didįjį debesylą galima vartoti tik pasitarus su gydytoju ar vaistininku, nes augalas gali sukelti tokių šalutinių poveikių kaip: alerginės odos reakcijos, pykinimas, vėmimas, viduriavimas, padidėjęs gliukozės kiekis kraujyje (pavojinga sergantiesiems cukriniu diabetu). Griežtai draudžiama vaistažolę vartoti sergantiesiems inkstų ligomis ir kepenų ciroze, nėščioms moterims.