Grupė:
Dermatologiniai susirgimai, Nervų sistemai, Šlapimo ir lytinių organų sistemai, Virškinimo sistemai ir medžiagų apykaitai
Didysis moliūgas (lotyniškai Cucurbita pepo) – tai moliūginių šeimai priklausantis, dvejus metus gyvuojantis augalas. Moliūgai turi palei žemę besidriekiančius ilgus stiebus, jų lapai žali, sudaryti iš penkių skiautelių. Moliūgo žiedai geltoni, stambūs, piltuvėlio formos, o vaisius – visiems gerai žinomas geltonos arba oranžinės spalvos apvalus moliūgas, kurio viduje yra daug baltų, lukštenamų sėklų.
Moliūgai natūraliai Lietuvoje neauga, bet gali būti dirbtinai auginami soduose ir daržuose. Augalas mėgsta šilumą ir šviesą, trąšų dirvožemį, drėgmę, todėl reikia gausiai laistyti.
Veikliosios didžiojo moliūgo medžiagos:
– riebusis aliejus;
– vitaminai C, B1, B2, PP;
– cukrus;
– fitosterinai;
– vanduo;
– organinės rūgštys;
– dervinės medžiagos;
– mineralinės medžiagos (magnis, kalis, kalcis, geležis, cinkas, fosforas);
– antioksidantai.
Gydomųjų savybių turintis didysis moliūgas yra naudojamas liaudies medicinoje. Moliūgas pasižymi šlapimo išsiskyrimą skatinančiomis savybėmis, todėl yra tinkamas šlapimo pūslės ir inkstų infekcinėms ligoms ir gerybinei prostatos hiperplazijai (išvešėjimui) gydyti. Augalas turi spazmus atpalaiduojančių savybių, gali būti naudojamas parazitams iš virškinamojo trakto (ypač kaspinuočiams) šalinti bei kitoms virškinamojo trakto ligoms gydyti (minkština užkietėjusius vidurius, mažina uždegiminius procesus). Moliūgas raminamai veikia centrinę nervų sistemą, padeda nuo nemigos. Išoriškai vartojami moliūgų preparatai gydo spuogus, nudegimus, minkština ir ramina sudirgusią odą.
Nerekomenduojama moliūgų preparatų vartoti nėščioms ir žindančioms moterims. Norint moliūgus vartoti gydomaisiais tikslais, reikėtų pasitarti su gydytoju ar vaistininku.