Geltonžiedis barkūnas

Grupė: Kvėpavimo sistemai, Nervų sistemai, Nuo skausmo, Širdies ir kraujagyslių sistemos veiklai

Geltonžiedis barkūnas (lotyniškai Melilotus officinalis) – tai pupinių šeimai priklausantis, žolinis, du metus gyvuojantis, nuo 30 iki 100 centimetrų užaugantis augalas. Jo šaknis – šakota, balkšvos spalvos, liemeninė, o stiebai (vienas arba keli) – šiek tiek pasvirę arba vertikalūs, šakoti, turi briaunas, o viršuje apaugę plaukeliais. Lapai – žalios spalvos, nedideli, ovalios formos, dantytais krašteliais. Ant vienos šakelės auga po tris lapelius (pirmieji du su koteliais, o galinis – bekotis). Augalo žiedai – geltonos spalvos, kelių milimetrų ilgio, susitelkę lapų pažastyse. Vaisius – ankštis. Ji ovalios formos, pilkos spalvos, kelių milimetrų ilgio, turinti skersines raukšles ir snapelį.

Barkūnas žydi birželio–rugsėjo mėnesiais, jo sėklos subręsta vasaros gale ir ankstyvą rudenį.

Augalas plačiai ir gausiai paplitęs visoje Lietuvoje. Jis mėgsta derlingą ir drėgną dirvą, todėl auga pakelėse, palaukėse, dobilienose.

Veikliosios geltonžiedžio barkūno medžiagos: riebalai, baltymai, organinės rūgštys, cholinas, kumarinas (suteikia augalui malonų kvapą), eteriniai aliejai, kumarino rūgštis, flavoninės medžiagos, melilioto rūgštis, purino dariniai, glikozidas meliliotinas, krakmolas.

Augalas pasižymi uždegimą slopinančiuoju poveikiu, odą minkštinančiomis ir skausmą malšinančiomis savybėmis, todėl yra tinkamas pūlingiems odos susirgimams (votims, furunkulams) gydyti. Geltonžiedžio barkūno veikliosios medžiagos plečia kraujagysles (augalas tinkamas krūtinės anginos gydymui), efektyviai ramina nervų sistemą, lengvina atsikosėjimą.

Geltonžiedžio barkūno nerekomenduojama naudoti asmenims, turintiems krešėjimo sistemos sutrikimų arba vartojantiems krešėjimą slopinančius vaistus.