Ginkmedžio lapai

Grupė: Kvėpavimo sistemai, Lengvinantys kvėpavimą, Nervų sistemai, Širdies ir kraujagyslių sistemos veiklai, Šlapimo ir lytinių organų sistemai

Ginkmedis (lotyniškai Ginkgo biloba) – tai ginkmedinių šeimai priklausantis, dekoratyvinis, dvinamis (ginkmedis gali turėti tiek moteriškus, tiek vyriškus žiedus), itin ilgai gyvuojantis lapuotis augalas. Jis gali užaugti net iki 30-40 metrų aukščio. Šis augalas turi labai storas šaknis. Ginkmedžio žievė išvagota įplyšimų ir didelių raukšlių, kurios sudaro tinklelį. Žievės spalva įvairuoja nuo šviesiai rusvos iki tamsiai rudos. Augalo lapai su ilgais koteliais, žalios spalvos, dviskiaučiai, banguotais krašteliais.

Augalas žydi sulaukęs 25–30 metų, vėlyvą pavasarį ir ankstyvą vasarą (gegužės–birželio mėnesiais).

Lietuvoje ginkmedžiai natūraliai neauga, bet šie augalai dirbtinai auginami botanikos soduose, Švėkšnos parke ir kitose vietose. Jie mėgsta drėgmę, saulėtas vietas, tačiau gali iškęsti ir trumpalaikius šalčius (net iki -30 laipsnių Celsijaus). Šie medžiai dauginasi sėklomis arba vegetatyviniu būdu.

Veikliosios ginkmedžio medžiagos: flavonoliniai glikozidai, ginkolidai, biflavonoidai (bilobetinas, amentoflavonas, ginkgetinas), organinės rūgštys, vaškai, vitaminas C, seskviterpeno bilobalidas, proantocianidai.

Gydomosiomis savybėmis garsėjantis ginkmedis plačiai naudojamas liaudies medicinoje. Jis gerina kraujo apytaką, plečia kraujagysles (dėl to organai lengviau aprūpinami krauju, o kartu ir deguonimi bei reikalingomis maisto medžiagomis), ginkmedis mažina kraujo klampumą; gerina atmintį, skatina dėmesio koncentraciją. Augalas gali būti naudojamas erekcijos sutrikimams gydyti (jei sutrikimai pasireiškia dėl nepakankamo kraujo sutekėjimo į varpą). Pastebėta, kad ginkmedis palengvina priešmenstruacinį sindromą. Dėl bronchus plečiančio poveikio augalas gali būti naudojamas ir bronchinės astmos gydymui.

Augalo nereikėtų vartoti asmenims, kurie yra jautrūs ginkmedžio veikliosioms medžiagoms (ar kuriai vienai medžiagai).