Grupė:
Imuninei sistemai, Kvėpavimo sistemai, Širdies ir kraujagyslių sistemos veiklai, Skatinantys smegenų darbą, Šlapimo ir lytinių organų sistemai, Virškinimo sistemai ir medžiagų apykaitai
Juodasis serbentas (lotyniškai Ribes nigrum) – tai agrastinių šeimai priklausantis, ilgai gyvuojantis, daugiametis šakotas krūmas. Jis gali užaugti iki 60-150 centimetrų aukščio. Serbento stiebas – tamsiai rudas, o keliaskiaučiai lapai turi ilgus kotelius ir dantytus kraštelius. Augalo žiedai – žalios spalvos, susitelkę į kekes, vaisius – visiems gerai žinomos, mažos, apvalios, kvapnios, juodos uogos. Krūmo sėklos – rusvos ir ovalios. Juodojo serbento žydėjimo metas – pavasaris, balandžio–gegužės mėnesiai, o uogų subrendimo laikas – vidurvasaris (liepos–rugpjūčio mėnesiai). Augalas dauginasi sėklomis ir atlankomis.
Juodasis serbentas Lietuvoje plačiai paplitęs augalas, mėgstantis drėgną aplinką, todėl randamas paupiuose, drėgnuose miškuose. Dirbtinai auginamas soduose.
Veikliosios juodojo serbento medžiagos: pektinai, cukrus, organinės rūgštys (obuolių, citrinų, rūgštynių, vyno), raugai, pektinai, flavonoidai, beta karotenas, fitoncidai, ląsteliena, folio rūgštis, juose gausu vitaminų (B2, B6, B3, B1, K, E, C, P), įvairių mineralinių medžiagų (geležies, natrio, mangano, kalio, kalcio, fosforo).
Maistingų medžiagų ir vitaminų gausa pasižymintys juodieji serbentai plačiai naudojami liaudies medicinoje. Dėl vitaminų gausos juodieji serbentai tinkami avitaminozėms gydyti. Augalas skatina ir šlapimo šalinimą, prakaito išsiskyrimą, pasižymi uždegimą slopinančiomis savybėmis, padeda sergant kvėpavimo takų ligomis (bronchitu – bronchų uždegimu, laringitu – gerklų uždegimu). Serbentas tinkamas ir skrandžio ligoms gydyti, o dėl sudėtyje esančios geležies – geležies stokos mažakraujystei gydyti.
Juodųjų serbentų vartojimo kontraindikacijos: juodųjų serbentų preparatų negalima vartoti esant padidėjusiam kraujo krešėjimui, taip pat atsiradus patinimams dėl inkstų ar širdies nepakankamumo.
Lithuanian