Juoduogis šeivamedis

Grupė: Kvėpavimo sistemai, Nuo peršalimo, Šlapimo ir lytinių organų sistemai, Virškinimo sistemai ir medžiagų apykaitai

Juoduogis šeivamedis (lotyniškai Sambucus nigra) – tai šeivamedinių šeimai priklausantis, dekoratyvus, ilgai gyvuojantis, daugiametis krūmas arba medis. Šeivamedis užauga nuo 3 iki 10 metrų aukščio. Žievės spalva ir paviršius priklauso nuo šakų amžiaus: jaunų šakų žievė būna pilkai žalia su tamsiomis karputėmis, o senų šakų ir stiebo žievė – pilkai rudos spalvos, nelygi, sueižėjusi. Šeivamedžio lapai – dideli, sudaryti iš mažesnių lapelių (paprastai 5-7). Ovalios formos lapeliai į galą nusmailėja, yra dantytais krašteliais. Patrynus lapelius tarp rankų, jaučiamas ne itin malonus kvapas. O medžio žiedai – kvapnūs, balkšvos spalvos, susitelkę į skėčio formos kekes. Šeivamedžio vaisius – tamsus, panašus į uogą, turi kauliuką.

Šeivamedžiai Lietuvoje auga natūraliai, bet nėra dažni. Jie mėgsta drėgną aplinką, derlingus dirvožemius, todėl paprastai auginami soduose dirbtiniu būdu (miškuose randami tik sulaukėję).

Veikliosios juoduogio šeivamedžio medžiagos: vitaminas C, eteriniai aliejai, rauginės medžiagos, glikozidai, gleivės, flavonoidai, organinės medžiagos, mineralinės medžiagos (geležis, varis, kalcis).

Juoduogis šeivamedis naudojamas liaudies medicinoje. Jo preparatai skatina prakaito ir šlapimo išsiskyrimą, efektyviai mažina padidėjusią kūno temperatūrą, pasižymi uždegimą slopinančiomis ir antibakterinėmis savybėmis, laisvina vidurius.

Juoduogio šeivamedžio vartojimo kontraindikacijos: šeivamedžio preparatų negalima naudoti sergant inkstų akmenlige ir leukopenija (sumažėjus baltųjų kraujo kūnelių leukocitų kiekiui).