Karčiojo kiečio (pelyno) žolė

+9
+15 -6


Grupė: Dermatologiniai susirgimai, Imuninei sistemai, Kvėpavimo sistemai, Širdies ir kraujagyslių sistemos veiklai, Šlapimo ir lytinių organų sistemai

Karčiojo kiečio (pelyno) žolė (lotyniškai Artemisia absinthium) – tai astrinių šeimai priklausantis, ilgai gyvuojantis, daugiametis, žolinis augalas. Jis užauga iki 60–120 centimetrų aukščio, aitraus kvapo ir nemalonaus, kartaus skonio. Prie pat žemės esantis augalo stiebas – sumedėjęs, o viršuje – itin šakotas. Lapai iš viršaus žalios spalvos, o apačioje – pilkšvos. Pačiame viršuje esantys lapai bekočiai, pailgi, viduriniai lapai turi trumpus kotelius. Kiečio žiedai – geltonos spalvos, smulkūs, susitelkę kekėmis.
Žydėjimo metas – vasara, liepos–rugpjūčio mėnesiai, o lukštavaisiai (augalo vaisiai) subręsta ankstyvą rudenį, rugsėjį. Augalas dauginasi sėklomis. Kartusis kietis Lietuvoje plačiai ir gausiai paplitęs. Jis mėgsta kalkingą dirvą, todėl aptinkamas prie gyvenviečių, šiukšlynų, laukuose, pakelėse, dykvietėse, šlaituose.

Veikliosios karčiojo kiečio (pelyno) medžiagos: organinės rūgštys (obuolių, gintaro), beta karotenas, rauginės medžiagos, mineralinės medžiagos (kalis ir kalcis), eteriniai aliejai (iš tujono, karčiųjų glikozidų, kadineno, felandreno).

Gydomosiomis savybėmis pasižyminti karčiojo kiečio žolė plačiai naudojama medicinoje. Ji gerina virškinamojo trakto veiklą – skatina apetitą, gerina virškinimą, didina tulžies išskyrimą. Pelynas skatina šlapimo išsiskyrimą, todėl yra tinkamas pabrinkimams gydyti. Augalas stiprina imuninę sistemą (skatina baltųjų kraujo kūnelių leukocitų funkcijas), pasižymi uždegimą slopinančiuoju poveikiu, naikina grybelius. Tinka gydyti kvėpavimo sistemos ligoms (pvz., bronchinei astmai), kai kurioms odos ligoms, stiprina širdies veiklą.

Karčiojo kiečio vartojimo kontraindikacijos: pelyno negalima vartoti nėščioms ir žindančioms moterims, asmenims, sergantiems skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligėmis.

Karčiojo kiečio (pelyno) žolė. Vartojimas

Gydomųjų preparatų ruošimui žydėjimo metu renkama augalo viršūnė su lapais. Sumedėjęs stiebas vaistinio preparato gaminimui nėra tinkamas. Surinkta žaliava džiovinama gerai vėdinamoje patalpoje, į kurią negali patekti tiesioginiai saulės spinduliai, arba specialiai tam skirtoje džiovykloje. Optimali augalo džiovinimo temperatūra – 40–45 laipsniai Celsijaus. Tinkamai sudžiovintas kietis turi būti stipraus kvapo, kartus, pilkšvai žalios spalvos. Sudžiovintas augalas tinkamas naudoti 2 metus.

Karčiojo kiečio arbata. Dviem stiklinėmis verdančio vandens reikėtų užpilti šaukštelį džiovinto kiečio, uždengus palaikyti 20 min., paskui perkošti. Arbatą rekomenduojama gerti kelis kartus per dieną po ketvirtį stiklinės pusę valandos prieš valgį.

Sergant žarnyno uždegimu, rekomenduojama gerti užpilą, pagamintą iš šalavijo ir karčiojo kiečio. Prieš vartojant pelyną, būtina pasitarti su gydytoju ar vaistininku, nes per didelės dozės gali būti žalingos: sukelti atminties sutrikimų, širdies smūgį, skrandžio raumenų spazmų, galvos svaigimą.

Susiję straipsniai

Siųsk savo nuomonę

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *