Grupė:
Dermatologiniai susirgimai, Kvėpavimo sistemai, Šlapimo ir lytinių organų sistemai
Kvapioji tuopa (lotyniškai Populus suaveolens) – tai gluosninių šeimai priklausantis, daugiametis, iki 25 metrų užaugti galintis dvinamis medis. Tuopos kamieno žievė yra pilkai žalia, jauno medžio nesueižėjusi, o jaunos šakelės – gelsvai rudos. Augalo šakos pakrypusios įstrižai, lapai tamsiai žali (apatinė pusė šviesesnė), ovalūs, galintys užaugti iki 10 centimetrų ilgio, su koteliais. Kaip minėta, medis yra dvinamis – turi moteriškus ir vyriškus žiedus, kurie telkiasi žirginėliuose. Medžio vaisiai – žirginėliuose besitelkiančios, pūkuotos, mažas sėklas talpinančios dėžutės. Augalas žydi balandžio mėnesį, o vaisiai subręsta gegužę.
Kvapiosios tuopos plačiai paplitusios visoje Lietuvoje ir yra dažnos (kiek dažnesnės rytinėje Lietuvos dalyje). Gali būti aptinkamos sodybose, pakelėse, parkuose.
Veikliosios kvapiosios tuopos medžiagos: eterinis aliejus, rauginės medžiagos, flavonoidai, salicilo rūgštys, mineralinės medžiagos, dervos, glikozidai (populinas ir salicinas), antibiotinės medžiagos, organinės rūgštys, vaškai, vitaminai.
Gydomųjų savybių turinčios kvapiosios tuopos yra naudojamos liaudies medicinoje. Jos pasižymi uždegimus slopinamuoju poveikiu, skatina prakaito ir šlapimo išsiskyrimą, malšina skausmą. Gali būti vartojamos karščiavimui mažinti, sergant kvėpavimo sistemos ligomis (peršalus). Išoriškai naudojamos tuopos gydo nudegimus, podagrą, reumatą, stiprina plaukus.
Kvapiosios tuopos preparatų negalima vartoti vaikams iki 12 metų, asmenims, sergantiems bronchine astma, nėščioms ir žindančioms moterims.
Prieš vartojant kvapiosios tuopos preparatų reikėtų pasitarti su gydytoju.