Grupė:
Kvėpavimo sistemai, Nervų sistemai, Nuo skausmo, Šlapimo ir lytinių organų sistemai, Virškinimo sistemai ir medžiagų apykaitai
Kvapusis mairūnas (lotyniškai Majorana hortensis) – tai notrelinių šeimai priklausantis, daugiametis (vėsaus klimato šalyse gyvuoja vienerius metus), iki 50 centimetrų užaugti galintis žolinis augalas. Mairūnas turi vertikalios padėties, rausvą, prie pagrindo sumedėjusį ir gausiai išsišakojusį stiebą. Augalo lapai žali, ovalios formos (primena kiaušinį), apaugę smulkiais plaukeliais, lygiais krašteliais ir trumpais koteliais. Mairūno žiedai yra balti, nedidukai, telkiasi į varpos formos žiedynus. Augalas žydi liepos–rugsėjo mėnesiais. Mairūnas subrandina sėklas, tačiau jos paprastai būna nedaigios.
Natūraliai kvapusis mairūnas auga Viduržemio jūros pakrantėse, o dirbtinai auginamas beveik visoje Europoje, Amerikoje. Lietuvoje kvapieji mairūnai sėjami kaip vaistinis ir prieskoninis augalas soduose ir daržuose.
Veikliosios kvapiojo mairūno medžiagos:
– vitaminas C;
– eterinis aliejus;
– karčiosios medžiagos;
– beta karotinas;
– rauginės medžiagos;
– organinės rūgštys;
– mineralinės medžiagos;
– flavonoidai;
– taninai.
Gydomosiomis savybėmis pasižymintis kvapusis mairūnas yra naudojamas liaudies medicinoje. Jis tinkamas turint virškinimo sistemos sutrikimų (gerina apetitą, virškinimo procesus, skatina dujų pasišalinimą, tulžies išsiskyrimą į plonąjį žarnyną). Mairūnas taip pat skatina šlapimo išsiskyrimą (tinka gydyti šlapimo takų infekcijoms), raminamai veikia centrinę nervų sistemą, malšina galvos skausmus ir gydo viršutinių kvėpavimo takų susirgimus.
Kvapiojo mairūno preparatų nerekomenduojama vartoti nėščioms ir žindančioms moterims, asmenims sergantiems skrandžio ir / arba dvylikapirštės žarnos opalige.
Prieš vartojant kvapiojo mairūno preparatų gydomaisiais tikslais, reikėtų pasitarti su gydytoju.