Grupė:
Dermatologiniai susirgimai, Imuninei sistemai, Kvėpavimo sistemai, Širdies ir kraujagyslių sistemos veiklai, Virškinimo sistemai ir medžiagų apykaitai
Paprastoji morka (lotyniškai Daucus carota) – tai salierinių šeimai priklausantis, dvejus metus gyvuojantis, iki 30–80 centimetrų užaugantis šakniavaisis augalas. Jos šaknys gelsvos arba baltos, plonos. Morkos stiebas – vertikalus ir stačias, viršuje išsišakojantis, nelygus, apaugęs smulkiais plaukeliais. Lapai žali, taip pat apaugę smulkiais plaukeliais, žiedai maži, balti, susitelkę viršūnėse. Morkos žydi liepos–rugsėjo mėnesiais, o vaisiai bręsta rugpjūčio–spalio mėnesiais. Pirmaisiais metais morkos užaugina lapus, o antraisiais – pražysta ir sunokina sėklas.
Morkos Lietuvoje yra dažnos. Jos mėgsta neutralios reakcijos dirvą, šviesą ir šilumą, todėl gali būti aptinkamos pakelėse, šlaituose, dirvonuose, pievose, dykvietėse. Morkos dažnai auginamos soduose ir daržuose.
Veikliosios paprastosios morkos medžiagos: įvairūs vitaminai (C, E, K, B2, B1, B6), eteriniai aliejai, flavonoidai, beta karotenas, nikotino ir folio rūgštys, riebalai, cukrus, pantotenas, mineralinės medžiagos ir druskos.
Gydomosiomis savybėmis pasižyminčios morkos yra plačiai naudojamos liaudies medicinoje. Jose esantis beta karotenas reikalingas odai, gleivinei, akims, organizmo vystymuisi. Jos padeda stiprinti organizmą, taip pat sergantiems mažakraujyste, avitaminozėmis, kai kuriomis inkstų ligomis, nes skatina šlapimo pasišalinimą (akmenligė, nefritas). Daržovė padeda sergant kepenų, odos ligomis, gastritu (skrandžio uždegimu), laringitu (gerklų uždegimu), cholecistitu (tulžies pūslės uždegimu). Morkose esantis vitaminas E labai svarbus organizmo fermentų veiklai, vandens ir mineralinių medžiagų apykaitai, raumenų veiklai, cholesterolio apykaitai. Morkų sėklos stiprina širdį, gydo inkstų ir šlapimo takų akmenligę.
Preparatai iš morkų sėklų nerekomenduojami nėščioms moterims.
Lithuanian