Grupė:
Dermatologiniai susirgimai, Jutimo organams, Šlapimo ir lytinių organų sistemai, Virškinimo sistemai ir medžiagų apykaitai
Paprastoji ieva (lotyniškai Padus avium) – tai erškėtinių šeimai priklausantis, iki 15 metrų užaugti galintis medelis arba krūmas. Ievos kamienas stačias, žievė skleidžia savotišką kvapą, supleišėjusi. Jaunų šakų žievė yra ruda, su karputėmis. Augalo lapai žali (apatinė pusė melsvo atspalvio), raukšlėti, pražanginiai, pailgos arba elipsės formos (primena kiaušinį), užaugantys iki 15 centimetrų, dantytais krašteliais. Žiedai balti, telkiasi į 8–12 centimetrų ilgio kekes, labai maloniai kvepiantys. Ievos vaisius – juodas, nedidukas, apvalus, blizgantis, sultingas, su kauliuku, aitroko skonio. Augalas žydi balandžio–gegužės mėnesiais, o vaisiai sunoksta rugpjūtį.
Paprastoji ieva Lietuvoje yra dažna. Ji auga krūmuose, miškuose, paežerėse, paupiuose.
Veikliosios paprastosios ievos medžiagos: migdolų aliejus (iš glikozino prunazino, trimetilamino, ciano vandenilio, izoamilamino), pektinai, obuolių ir citrinų rūgštys, vitaminas C, eteriniai aliejai, cukrus, rauginės medžiagos, glikozidas amigdalinas, mineralinės medžiagos, laisvasis ciano vandenilis.
Gydomosiomis savybėmis pasižyminti paprastoji ieva yra naudojama liaudies medicinoje. Augalo preparatai pasižymi uždegimus slopinančiu poveikiu, raminamosiomis, valomosiomis, antibakterinėmis savybėmis, todėl puikiai tinka plauti pūlingas žaizdas, valyti akių gleivines. Ievos preparatai vartojami esant virškinamojo trakto sutrikimams (viduriuojant); jie skatina šlapimo ir prakaito išsiskyrimą, todėl tinka karščiuojant bei sergant šlapimo takų infekcijomis.
Paprastosios ievos preparatų nerekomenduojama vartoti nėščioms moterims.