Pataisas šarkakojis

+1
+2 -1


Grupė: Dermatologiniai susirgimai, Kvėpavimo sistemai, Šlapimo ir lytinių organų sistemai

Pataisas šarkakojis (lotyniškai Lycopodium clavatum) – tai pataisinių šeimai priklausantis, daugiametis, iki 150 centimetrų užaugantis sporinis augalas. Šarkakojo stiebas yra besidriekiantis žeme, apvalus ir netaisyklingai išsišakojantis į 5–15 centimetrų aukščio, gausiai lapais apaugusias šakeles. Augalo lapai nusmailėjantys (panašūs į ylas), viršūnėlėse ilgi pilki šereliai, nedideli, auga arti stiebo. Šarkakojo sporinės varputės būna ant ilgų, plonų varpkočių po 2–5, užauga iki kelių centimetrų ilgio, sporos šviesiai geltonos, nedidukės, primena miltelius, bekvapės ir beskonės, liečiant limpa prie pirštų. Pataisas šarkakojis dauginasi sporomis ir stiebais. Augalo sporifikavimo metas yra birželio–rugsėjo mėnesiai, o subrendimo liepos– rugsėjo.

Šarkakojis Lietuvoje yra dažnas. Jis mėgsta drėgnus, ne itin derlingus dirvožemius, todėl gali būti aptinkamas sausuose spygliuočių miškuose, kuriuose sudaro didelius sąžalynus.

Veikliosios pataiso šarkakojo medžiagos: glicerinas, azotinės medžiagos, hidrokavos rūgštis, fitosterinas, nedžiūstantis aliejus (jo sudėtyje yra oleino, palmitino, stearino), alkaloidai (nikotinas, likopodinas, klavatoksinas).

Gydomosiomis savybėmis pasižymintis pataisas šarkakojis yra naudojamas liaudies medicinoje. Augalo sporomis gali būti barstomos sušutusios odos vietos, pūliuojančios ir šlapiuojančios žaizdos, gausiai prakaituojančios kojos (nes sporos puikiai sugeria drėgmę). Šarkakojis taip pat naudingas sergantiesiems šlapimo organų sistemos ligomis (pvz., inkstų akmenlige, nelaikantiesiems šlapimo), kvėpavimo sistemos ligomis.

Pataisas šarkakojis. Vartojimas

Gydomiesiems preparatams ruošti naudojamos pataiso šarkakojo sporos. Sporines varputes rekomenduojama rinkti liepos mėnesį (pradedama birželio pabaigoje ir baigiama rugpjūčio pradžioje), kai jos pageltonuoja. Tinkamiausias laikas rinkti sporų varputes yra ankstus rytas, kol dar būna rasa, arba palijus lietui, nes esant sausam orui iš išdžiūvusių varpučių sporos dulka ir jas sunku surinkti. Sporines varputes reikėtų tiesti ant popieriaus, plonu sluoksniu, džiovinti gerai šildomoje patalpoje. Sudžiovinus per tinklelį atsijoti nuo varpučių. Sudžiovintos tinkamos vartoti 5 metus (gali būti ir šiek tiek ilgiau, nes jose nesiveisia ir nesidaugina mikrobai). Draudžiama pataisą šarkakojį rauti su šaknimis, kadangi jam prireikia 20–30 metų, kad ataugtų.

Išdžiūvusiomis sporomis galima gydyti sušutusias odos vietas (ypač kūdikiams ir seniems žmonėms sušutusiems nuo sauskelnių), pragulas, šlapiuojančias ir pūliuojančias žaizdas.

Sporas taip pat galima pavirti aliejuje ir atvėsinus tepti ant sunkiai gyjančių žaizdų.

Pataisas šarkakojis gali būti vartojamas tik išoriškai, nes yra nuodingas.

Susiję straipsniai

Siųsk savo nuomonę

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *