Pavasarinis adonis

0
+0 -0


Grupė: Nervų sistemai, Širdies ir kraujagyslių sistemos veiklai, Šlapimo ir lytinių organų sistemai

Pavasarinis adonis (lotyniškai Adonis vernalis) – tai vėdryninių šeimai priklausantis, daugiametis, iki 40 centimetrų užaugti galintis žolinis augalas. Adonis turi tamsų, trumpą ir storą šakniastiebį. Iš jo išauga keli lygūs, šakomis neapaugę, rausvi ir rausvais lapeliais apaugę stiebai. Augalo lapai žali, pasidaliję į 2–4 lygiakraštes skiltis, kurios paprastai yra plikos (kartais gali būti apaugusios plaukeliais). Pavasarinio adonio žiedai susitelkę stiebų viršūnėse, pakankamai dideli – jų skersmuo gali būti iki 7 centimetrų pločio. Žiedo taurėlapiai apaugę plaukeliais, kiaušinio formos, turi apie 15 elipsės formos vainiklapių, geltoni, siaurėjantys, šiek tiek dantyti. Augalo vaisius – ovalo formos, poros centimetrų ilgio, sėklos grublėtos, su snapeliu. Žydi pavasarį, balandžio–birželio mėnesiais.

Lietuvoje pavasarinis adonis natūraliai neauga, bet gali būti auginamas dirbtinai.

Veikliosios adonio medžiagos:

– saponinai;
– širdį veikiantys glikozidai (adonitoksinas, cimarinas, K-trofantinas);
– alkoholis adonitas;
– flavoninis glikozidas adonivernitas;
– fitosterinai;
– kumarinas vernadinas;
– organinės rūgštys;
– cholinas;
– vitaminas C;
– karotinas.

Gydomosiomis savybėmis pasižymintis pavasarinis adonis yra naudojamas liaudies medicinoje. Augalas puikiai tinka turintiesiems širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimų (stiprina širdies darbą, didina tonusą), nervų sistemos sutrikimų (tinka gydyti neurozėms, nemigai, epilepsijai). Taip pat augalas skatina šlapimo išsiskyrimą.

Pavasarinio adonio preparatų nerekomenduojama vartoti vaikams, nėščioms ir žindančioms moterims, asmenims, turintiems sunkų širdies veiklos nepakankamumą, vartojantiems vaistus, kurie sudėtyje yra glikozidų bei asmenims su hiperkalcemija arba hipokalemija.

Pavasarinis adonis. Vartojimas

Gydomiesiems preparatams ruošti renkama ant žemės auganti adonio dalis – žolė. Nuo jos reikėtų pašalinti sumedėjusias dalis. Augalas džiovinamas plačiai paskleidus, plonu sluoksniu, gerai vėdinamoje, nuo tiesioginių saulės spindulių apsaugotoje patalpoje. Tam puikiai tinka specialios džiovyklės, optimali džiovinimo temperatūra – 40–50 laipsnių Celsijaus. Tinkamai sudžiovinta žolė būna žalia, kartoko skonio ir skleidžia silpną, savotišką kvapą. Iš augalo galima pasigaminti užpilus, nuovirus ir sausuosius ekstraktus.

Adonio preparatų reikėtų vartoti tik pasitarus su gydytoju ar vaistininku, nes perdozavus galima apsinuodyti.

Apsinuodijus pasireiškia tokie simptomai:

- vėmimas;
- viduriavimas;
- galvos svaigimas;
- pykinimas;
- tachikardija (pagreitėjęs pulsas);
- regėjimo sutrikimai.

Didelės dozės gali sukelti širdies ritmo sutrikimų, galima mirtis nuo skilvelių virpėjimo.

Susiję straipsniai

Siųsk savo nuomonę

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *