Pelkinis pūkelis

Pelkinis pūkelis (lotyniškai Gnaphalium uliginosum) – tai astrinių šeimai priklausantis, vienerius metus gyvuojantis, iki 30 centimetrų užaugti galintis žolinis augalas. Pūkelis turi trumpą, šakotą ir liemeninę šaknį, iš kurios išauga gulsčias arba besistiebiantis, plonas, apaugęs šakomis ir pilkais pūkeliais stiebas. Augalo lapai žali, lancetiškos formos, bukais galais, apaugę smulkiais plaukeliais. Pelkinio pūkelio žiedai gelsvai balti, nedidukai, telkiasi po 3–10 stiebo viršūnėje arba tarp lapų. Vaisius yra pilkas arba šviesiai rudas, nedidelis, turintis skristuką lukštavaisis. Augalas žydi birželio–rugpjūčio mėnesiais.

Pelkinis pūkelis Lietuvoje yra dažnas. Jis mėgsta drėgnas dirvas, todėl gali būti aptinkamas kaip piktžolė ganyklose, drėgnose pievose, upių ir ežerų pakrantėse, pakelėse, dirbamose dirvose.

Veikliosios pelkinio pūkelio medžiagos:

– karotinoidai;
– fitosterinai;
– rauginės medžiagos;
– mineralinės medžiagos;
– vitaminas C;
– vitaminas B1;
– dervos;
– fitosterinai;
– eteriniai aliejai;
– flavonoidai;
– tiaminas;
– askorbo rūgštis;
– alkaloidai.

Gydomosiomis savybėmis pasižymintis pelkinis pūkelis yra naudojamas liaudies medicinoje. Jis veikia raminamai, turi kraujagysles sutraukiantį, antibakterinį, gijimą skatinantį poveikį, todėl tinkamas mažinti aukštą arterinį kraujospūdį, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligei gydyti. Pelkinis pūkelis taip pat efektyviai gydo sunkiai gyjančias žaizdas, nudegimus, opas, spuogus, votis, stabdo plaučių ir žarnyno kraujavimą, gydo venų varikozę.

Pelkinio pūkelio preparatų nerekomenduojama vartoti asmenims, turintiems žemą arterinį kraujo spaudimą, viduriuojantiems, esant padidėjusiam kraujo krešumui.