Rausvažiedės ežiuolės žolė

+1
+1 -0


Grupė: Imuninei sistemai, Kvėpavimo sistemai, Šlapimo ir lytinių organų sistemai

Rausvažiedė ežiuolė (lotyniškai Echinacea purpurea) – tai astrinių šeimai priklausantis, daugiametis, iki 100 centimetrų užaugti galintis žolinis augalas. Ežiuolė turi gausiai šakotą šaknį, iš kurios išauga vertikalios padėties, šakomis ir smulkiais plaukeliais apaugęs tuščiaviduris stiebas. Augalo lapai žali, kiaušinio formos, pamatiniai – ilgais koteliais, užauga iki 20 centimetrų, o stiebiniai – trumpesniais koteliais arba išvis bekočiai, taip pat gali siekti 20 centimetrų. Rausvažiedės ežiuolės graižai yra maždaug 5–10 centimetrų pločio, auga ant trumpo stiebo. Žiedai purpuriniai, su liežuvėliais, vidiniai būna geltonos spalvos ir vamzdiško pavidalo. Augalui pradėjus žydėti žiedynsostis būna plokščias, vėliau pasidaro iškilęs. Ežiuolės vaisius – pilkai rudas lukštavaisis. Augalas žydi liepos–rugsėjo mėnesiais.

Ežiuolės natūraliai auga Šiaurės Amerikoje, taip pat auginamos Rumunijoje, Lenkijoje, Vengrijoje, Vokietijoje, o neseniai pradėtos auginti ir Lietuvoje – VDU Kauno botanikos sode. Augalas mėgsta saulę ir kalkingus bei humusingus dirvožemius.

Veikliosios rausvažiedės ežiuolės medžiagos: mineralinės druskos, flavonoidai (kvercetinas ir rutinas), polisacharidai, lektinai, fitosterolis, glikoproteinai, eterinis aliejus, alkilamidai, askorbo rūgštis, kavos rūgštis, alkalodai, inulinas, cikoro rūgštis, vitaminas C.

Gydomųjų savybių turinti rausvažiedė ežiuolė yra naudojama liaudies medicinoje. Ji veikia antibakteriškai, turi uždegimus slopinantį, neutralizuojantį, stimuliuojantį poveikį. Ežiuolės preparatais gali būti gydomos viršutinių kvėpavimo takų ligos (peršalimai, gripas), šlapimo sistemos ligos, uždegiminės burnos gleivinės ligos. Pastebėta, kad rausvažiedė ežiuolė stimuliuoja imuninę sistemą (skatina baltųjų kraujo kūnelių (leukocitų) gamybą ir fagocitozę), todėl padeda organizmui kovoti su infekcijomis, ypač nusilpus imuninei sistemai (pavyzdžiui, po chemoterapinio gydymo).

Ežiuolės preparatų nerekomenduojama vartoti sergant tuberkulioze, ŽIV/AIDS, nėščioms moterims bei alergiškiems ežiuolės preparatams.

Rausvažiedės ežiuolės žolė. Vartojimas

Gydomiesiems preparatams ruošti yra renkama ant žemės auganti rausvažiedės ežiuolės dalis – žolė, kuri skinama augalo žydėjimo metu, saulėtą ir sausą dieną, 20–30 centimetrų nuo žemės. Džiovinti reikėtų gerai vėdinamoje ir nuo tiesioginių saulės spindulių apsaugotoje patalpoje arba specialioje džiovyklėje. Optimali džiovinimo temperatūra – 40–45 laipsniai Celsijaus. Sudžiovintą žaliavą reikėtų laikyti medvilniniuose maišeliuose ne ilgiau nei 3 metus.

Ežiuolių užpilo paruošimas: stikline verdančio vandens užpilti vieną valgomąjį šaukštą džiovintos smulkintos žolės, palaikyti pusvalandį, kol pritrauks, ir nukošti. Vartoti du kartus per dieną – ryte ir vakare prieš valgį, po pusę stiklinės.

Ežiuolės ir kitų vaistažolių mišinio paruošimas: reikės: ežiuolės, karčiojo kiečio šaknies ir pipirmėčių lapų. Stikline verdančio vandens užpilti du šaukštus vaistažolių mišinio, palaikyti 10 minučių ir nukoši. Gerti po 2–3 puodelius per dieną.

Perdozavus gali pasireikšti tokie šalutiniai poveikiai: galvos svaigimas, pykinimas.

Susiję straipsniai

Siųsk savo nuomonę

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *