Rugiagėlė

Grupė: Dermatologiniai susirgimai, Jutimo organams, Nuo skausmo, Šlapimo ir lytinių organų sistemai, Virškinimo sistemai ir medžiagų apykaitai

Paprastoji rugiagėlė (lotyniškai Centaurea cyanus) – tai astrinių šeimai priklausantis, vienerius arba dvejus metus gyvuojantis, iki 70 centimetrų užaugti galintis žolinis augalas. Rugiagėlė turi vertikalų, plaukeliais ir šakomis apaugusį bei briaunas turintį stiebą. Augalo lapai žali, siauri, lygiais krašteliais ir lancetiški. Žiedai auga šakelių viršūnėse, gali būti įvairių spalvų: mėlyni, violetiniai, balkšvi. Kraštiniai žiedai paprastai būna mėlyni, piltuvėlio formos, o viduriniai – violetiniai, vamzdelio formos. Rugiagėlės vaisius – skristukus turintis lukštavaisis. Žydi birželio–rugpjūčio mėnesiais.

Lietuvoje rugiagėlės auga natūraliai, jos mėgsta purias dirvas, todėl gali būti aptinkamos dykvietėse, dirvonuose, laukuose (tarp javų auga kaip piktžolė).

Rugiagėlė gali būti auginama ir dirbtinai kaip dekoratyvinis augalas.

Veikliosios paprastosios rugiagėlės medžiagos: vitaminas C, flavonoidai, kartieji glikozidai (cianinas, centaurinas, cikorinas), dažomosios medžiagos, organinės rūgštys, gleivės, kvercetinas, mineralinės medžiagos, beta karotinas, kumarinai, saponinai.

Gydomųjų savybių turinčios rugiagėlės yra naudojamos liaudies medicinoje. Jos pasižymi antibakteriniu ir uždegimus slopinančiu poveikiu, skatina šlapimo, tulžies išsiskyrimą, todėl yra tinkamos inkstų akmenligei, šlapimo pūslės uždegimui, inkstų uždegimui, kai kurioms kepenų ir tulžies pūslės ligoms, virškinimo sistemos sutrikimams gydyti, žadina apetitą, aktyvina virškinimo procesus, skatina virškinimo liaukučių sekreciją. Taip pat augalas tinkamas akių ligoms gydyti (blefaritui, konjunktyvitui), viršutinių kvėpavimo takų susirgimų simptomams malšinti (kosuliui, peršalimo požymiams, užkimimui), karščiavimui mažinti. Taip pat padeda nuo pleiskanų, stiprina plaukus, malšina galvos skausmą.

Pasireiškus alergijai reikėtų nutraukti augalo preparatų vartojimą.