Rūgtis takažolė

Rūgtis takažolė (lotyniškai Polygonum aviculare) – kitaip  dar vadinama paprastąja rūgtimi. Tai rūgtinių šeimai priklausantis, vienerius metus gyvuojantis, iki 30 centimetrų užaugti galintis žolinis augalas. Iš vienos rūgčio šaknies užauga keletas nariukų turinčių, plaukeliais neapaugusių, pažeme besidriekiančių arba kylančių, šakelėmis apaugusių stiebų. Augalo lapai žali, nedidukai, ovalo formos, be kotelių. Žiedai balti, nedideli, telkiasi po 1–5 į žiedynus tarp lapų. Rūgties vaisius yra tris briaunas turintis riešutukas. Augalas žydi birželio–spalio mėnesiais.

Takažolė paplitusi visoje Lietuvoje ir yra dažna. Ji auga kaip piktžolė laukuose, pievose, pakelėse, patvoriuose, daržuose, pamiškėse.

Veikliosios paprastosios takažolės medžiagos: vitaminai K ir C, rutinas, silicio druskos, kumarinai, gleivės, fenolio karboninės rūgštys, flavonoidai (rutinas, kvercitinas, avikuliarinas, kemferolis), dervos, karotinoidai, rauginės medžiagos, valerijono, kavos ir acto rūgštys.

Gydomųjų savybių turinti rūgtis takažolė yra naudojama liaudies medicinoje. Ji pasižymi uždegimus slopinančiu, antibakteriniu, kraujagysles sutraukiančiu, šlapimo išsiskyrimą skatinančiu poveikiu, todėl tinka šlapimo pūslės ir inkstų akmenligei ir virškinimo sistemos sutrikimams gydyti (augalas skatina apetitą, aktyvina virškinimo procesus), kvėpavimo sistemos ligoms gydyti (takažolė palengvina atsikosėjimą, skystina sekretą). Augalas taip pat tinkamas kai kurioms odos ligoms gydyti (spuogams, egzemai, dermatitui, furunkulams), karščiavimui mažinti, pleiskanoms naikinti ir plaukams stiprinti, burnos gleivinei skalauti ir uždegiminiams procesams malšinti (sergant gingivitu, stomatitu).

Paprastosios takažolės preparatų nerekomenduojama vartoti asmenims, kurių kraujo krešumas yra padidėjęs, esant šlapimo takų susiaurėjimui ir nėščioms moterims.