Grupė:
Dermatologiniai susirgimai, Nervų sistemai, Nuo skausmo, Šlapimo ir lytinių organų sistemai
Sėjamoji kanapė (lotyniškai Cannabis sativa) – tai kanapinių šeimai priklausantis, vienerius metus gyvuojantis, iki 1,5 metro užaugti galintis žolinis augalas. Kanapės turi vertikalios padėties žalią stiebą. Augalo lapai žali, sudėtiniai (paprastai susideda iš 3–5 lapelių), siauri ir pailgi, nežymiai dantytais krašteliais, nusmailėjančiomis viršūnėmis. Kanapės žiedai balti su žalsvu atspalviu, nedidukai, telkiasi į šluotelės pavidalo žiedynus, o vaisiai – smulkūs riešutėliai. Sėjamoji kanapė pasižymi specifiniu kvapu. Žydi birželio–liepos mėnesiais.
Kanapės Lietuvoje būdavo auginamos dirbtinai (iki Antrojo pasaulinio karo), tačiau dabar jas auginti nelegalu, kadangi žmonės piktnaudžiauja kanapių narkotinėmis savybėmis.
Veikliosios sėjamosios kanapės medžiagos: mineralinės medžiagos, riebieji aliejai (žmogaus organizmui labai svarbios omega 3 ir omega 6 riebiosios rūgštys), vitaminas K, glikozidas kanabinas, įvairios aminorūgštys, eterinis aliejus, alkaloidai.
Gydomųjų savybių turinti sėjamoji kanapė yra naudojama liaudies medicinoje. Ji pasižymi uždegimus slopinančiu, raminančiu, antibakteriniu, skausmus malšinančiu poveikiu, tinkama gydyti šlapimo organų ir inkstų infekcijoms, podagrai, reumatui, sąnarių skausmams. Augalas pasižymi centrinę nervų sistemą raminančiu poveikiu, todėl padeda varginamiems nemigos. Išoriškai naudojamos kanapės stiprina, minkština ir purina plaukus, skatina jų augimą, naikina pleiskanas, minkština odą, drėkina, maitina, saugo nuo senėjimo.