Grupė:
Šlapimo ir lytinių organų sistemai, Virškinimo sistemai ir medžiagų apykaitai
Smiltyninis šlamutis (lotyniškai Helichrysum arenarium), dar vadinamas smėlyniniu šlamučiu, – astrinių šeimai priklausantis, ilgai gyvuojantis, iki 30 centimetrų užaugti galintis žolinis augalas. Šlamutis turi žiedinį, vertikalų, nešakotą, tačiau pilkais pūkeliais apaugusį stiebą. Augalo lapai žali, apaugę smulkiais plaukeliais, kiaušinio formos, apatiniai bukais galais, o viršutiniai lancetiški, smailiomis viršūnėmis. Šlamučio žiedai yra geltoni arba oranžiniai, nedidukai, apvalūs, susitelkę į skėčio pavidalo šluoteles. Vaisius – skristuką turintis lukštavaisis. Augalas žydi birželio–rugsėjo mėnesiais.
Šlamučiai yra paplitę visoje Lietuvoje (ypač jos pietrytinėje dalyje), dažni. Jie mėgsta sausas ir saulėtas vietas, todėl gali būti aptinkami pamiškėse, miškų aikštelėse, pievose, šlaituose, pušynuose.
Veikliosios smiltyninio šlamučio medžiagos: vitaminas C, rauginės medžiagos, flavonoidai, eteriniai aliejai, kvercetino dariniai, steroidiniai dariniai, dažomosios medžiagos, karčiosios medžiagos, beta karotenas, cukrus, mineralinės medžiagos (kalcis, manganas, natris, geležis, arenarinas), inozitas.
Gydomosiomis savybėmis pasižymintis smėlyninis šlamutis yra naudojamas liaudies medicinoje. Jis tinkamas turintiesiems virškinimo sistemos sutrikimų (skatina apetitą, virškinimo sistemos liaukučių sekreciją, gerina maisto medžiagų rezorbciją), esant tulžies pūslės akmenų uždegimui (skatina akmenų pasišalinimą). Augalas taip pat skatina šlapimo pasišalinimą, tinkamas sergant hepatitu.
Smiltyninio šlamučio preparatų nerekomenduojama vartoti asmenims, turintiems tulžies latakų stenozę (susiaurėjimą), nėščioms ir žindančioms moterims ir vaikams iki 12 metų.