Grupė:
Kvėpavimo sistemai, Nervų sistemai, Virškinimo sistemai ir medžiagų apykaitai
Tikroji levanda (lotyniškai Lavandula angustifolia) – tai lūpažiedžių šeimai priklausantis, ilgametis, visžalis, iki 70 centimetrų užaugti galintis, dekoratyvinis, vaistinis ir prieskoninis puskrūmis. Levanda turi vertikalų, gausiai išsišakojusį ir plaukeliais apaugusį stiebą. Iš stiebo išauga šakelės, kurios viršutinėje dalyje lapų neturi, tačiau apaugusios plaukeliais, turi keturias briaunas. Augalo lapai žali, apatinėje jų pusėje išsidėsčiusios liaukutės. Lapai gali užaugti iki kelių centimetrų ilgio, turi lygius ir šiek tiek užlinkusius kraštelius ir apaugę smulkiais pūkeliais. Levanda turi kvapnius, violetinius žiedus, kurie susitelkia stiebo ir šakelių viršūnėse bei sudaro varpas. Vaisius – rudas, nedidukas, ovalus riešutukas. Žydi liepos–rugsėjo mėnesiais, o sėklos subręsta spalį.
Veikliosios tikrosios levandos medžiagos: karčiosios medžiagos, eteriniai aliejai, mineralinės medžiagos, fitosteroliai, rauginės medžiagos, flavonoidai, ursolio rūgštis, vitaminas C, linalolio acetatas, sviesto, kaprono, etano ir valerijonų rūgštys, ursolio rūgštis, borneolis, terpenas.
Gydomosiomis savybėmis pasižyminti tikroji levanda yra naudojama liaudies medicinoje. Ji tinkama turintiesiems virškinimo sistemos sutrikimų (skatina apetitą, gydo skrandžio uždegiminius procesus, slopina blogumą, pykinimą, vėmimą, mažina dujų kaupimąsi žarnyne, malšina pilvo spazminius skausmus, skatina tulžies išsiskyrimą į plonąjį žarnyną), kvėpavimo sistemos sutrikimų (padeda sergantiems bronchitu). Levandos preparatai raminamai veikia centrinę nervų sistemą, mažina dirglumą, gerina miegą.
Tikrosios levandos preparatų nerekomenduojama vartoti nėščioms moterims, nes levandos gali išprovokuoti gimdos susitraukimus ir priešlaikinį gimdymą. Taip pat negalima tepti gryno eterinio aliejaus tiesiai ant odos, nes gali nudeginti.
Lithuanian