Grupė:
Dermatologiniai susirgimai, Nuo skausmo, Širdies ir kraujagyslių sistemos veiklai, Virškinimo sistemai ir medžiagų apykaitai
Vaistinė baltašaknė (lotyniškai Polygonatum odoratum) – tai lelijinių šeimai priklausantis, daugiametis, iki 50 centimetrų užaugti galintis žolinis augalas. Baltašaknė turi horizontaliai augantį, storą, gumbuotą, baltą šakniastiebį. Iš jo išauga lanku pasviręs, su aštriomis, išsikišusiomis briaunomis, plikas ir gausiai lapais apaugęs stiebas. Augalo lapai yra žali viršutinėje pusėje ir pilkai žali apatinėje, pailgos, ovalios formos, su ryškiai matomomis gyslomis ant paviršiaus, be plaukelių. Visi lapai būna palinkę į vieną pusę. Baltašaknės žiedai žaliai balkšvi, turi suaugusį apyžiedį ir telkiasi po porą tarp lapų, turi 6 plikus kuokelius ir vieną trilizdę piestelę. Augalo vaisius – tamsi, apvali uoga. Žydi gegužės–birželio mėnesiais, o vaisiai subręsta liepos–rugpjūčio mėnesiais.
Vaistinė baltašaknė yra paplitusi visoje Lietuvoje, išskyrus šiaurinę dalį. Tai gana dažnas augalas, mėgsta sausas vietas, humusingus dirvožemius, todėl dažniausiai aptinkamas spygliuočių miškuose.
Veikliosios vaistinės baltašaknės medžiagos: vitaminas C, gleivinės medžiagos, glikozidai, alkaloidai, saponinai, rauginės medžiagos.
Gydomosiomis savybėmis pasižyminčios vaistinės baltašaknės yra naudojamos liaudies medicinoje. Jos turi uždegimus slopinantį poveikį, raminančių, kraujagysles sutraukiančių savybių, todėl tinkamos kraujavimams stabdyti (pavyzdžiui, iš hemorojinių mazgų). Augalas taip pat pasižymi skausmą malšinančiomis, šlapimo išsiskyrimą skatinančiomis savybėmis, gydo plaučių tuberkuliozę, skatina vėmimą, reguliuoja gliukozės koncentraciją kraujyje, todėl tinkama cukriniam diabetui gydyti. Išoriškai naudojama baltašaknė skaistina odą, gydo spuogus, balina strazdanas.
Lithuanian