Grupė:
Kvėpavimo sistemai, Nuo skausmo, Širdies ir kraujagyslių sistemos veiklai, Virškinimo sistemai ir medžiagų apykaitai
Vaistinė dirvuolė (lotyniškai Agrimonia eupatoria) – tai erškėtinių šeimai priklausantis, daugiametis, iki 120 centimetrų užaugti galintis žolinis augalas. Dirvuolė turi storą ir trumpą, kartais išsišakojusį šakniastiebį. Iš jo išauga vertikalios padėties, apaugęs plaukeliais ir viršūnėje išsišakojantis stiebas. Augalo lapai viršutinėje pusėje tamsiai žali ir negausiai apaugę plaukeliais, o apatinėje pilki ir plaukuoti. Lapai yra pailgi, lancetiški, dantytais krašteliais, stiebo viršūnės link siaurėja. Žiedai geltoni, taisyklingos formos, su kiaušinio pavidalo vainiklapiais, turi trumpus kotelius, plaukeliais apaugusią taurelę, telkiasi į ilgą, varpos pavidalo kekę. Augalo vaisius – su taurele suaugęs, beveik centimetro ilgio, turintis giliomis vagomis išvagotą ir šereliais apaugusį paviršių. Žydi liepos–rugpjūčio mėnesiais, o vaisiai subręsta rugpjūtį–rugsėjį.
Vaistinė dirvuolė yra plačiai paplitusi visoje Lietuvoje ir dažna. Ji mėgsta sausas vietas, saulę, todėl gali būti aptinkama sausose pievose, šlaituose, pakelėse, panamėse, soduose, miškų aikštelėse.
Veikliosios dirvuolės medžiagos: rauginės medžiagos, karčiosios medžiagos, silicio junginiai, eterinis aliejus, organinės rūgštys, flavonas kvercitinas, K, B grupės, PP ir C vitaminai, askorbo rūgštis, mineralinės medžiagos, taninai, cholinas.
Gydomųjų savybių turinti vaistinė dirvuolė yra naudojama liaudies medicinoje. Ji pasižymi kraujagysles sutraukiančiomis, uždegimus ir skausmą slopinančiomis savybėmis, todėl gali būti naudojama kraujavimui stabdyti, burnos gleivinės uždegiminiams procesams malšinti. Dirvuolės preparatais gydomos kvėpavimo sistemos ligos (peršalimas, sloga, kosulys), virškinimo sistemos ligos (stabdo viduriavimą, skatina skrandžio liaukų veiklą bei tulžies išsiskyrimą į plonąjį žarnyną).
Nerekomenduojama vaistinės dirvuolės preparatų vartoti asmenims, kuriuos vargina vidurių užkietėjimas.