Vaistinė šunvyšnė

+2
+3 -1


Grupė: Jutimo organams, Kvėpavimo sistemai, Nervų sistemai, Nuo skausmo, Virškinimo sistemai ir medžiagų apykaitai

Vaistinė šunvyšnė (lotyniškai Atropa belladonna) – tai bulvinių šeimai priklausantis, daugiametis, iki 2 metrų užaugti galintis, nuodingas žolinis augalas.

Šunvyšnė turi gausiai šakomis išsišakojusį storą šakniastiebį. Iš jo išauga žalias (turintis violetinį atspalvį), vertikalios padėties, apaugęs šakomis ir liaukiniais plaukeliais stiebas. Augalo lapai žali, dideli, pražanginiai, apatiniai turi kotelius ir yra ovalo formos (panašūs į kiaušinį), viršutiniai lapai išsidėstę poromis ir vienas jų būna kelis kartus mažesnis.

Šunvyšnės žiedai rausvai violetinės spalvos, jų vainiklapis sudarytas iš 5 lapelių, primena varpelį, o taurelė žalia, turinti 5 dantelius. Žiedai auga po vieną išsibarstę arba telkiasi poromis į mažiukus žiedynus tarp lapų. Augalo vaisius – tamsi, du lizdus turinti, inksto formos, daug mažų, juodų, akytų sėklų talpinanti uoga. Žydi birželio–rugpjūčio mėnesiais, o vaisiai subręsta liepą–rugsėjį.

Vaistinė šunvyšnė natūraliai Lietuvoje neauga, bet gali būti dirbtinai auginama soduose ir daržuose, ji mėgsta neutralios arba šarminės reakcijos lengvus dirvožemius.

Veikliosios vaistinės šunvyšnės medžiagos:

  • rauginės medžiagos,
  • alkaloidai (svarbiausi – 1-skopalaminas, atropinas, beladoninas, hiosciaminas, apoatropinas),
  • organinės rūgštys,
  • mineralinės medžiagos,
  • fitosterolis,
  • glikozidai,
  • nealkoholiniai amino junginiai (N-metilopirolidinas, piridinas, tetrametildiaminas, N-metilopirolinas).

Gydomosiomis savybėmis pasižyminti vaistinė šunvyšnė yra naudojama gydomiesiems preparatams gaminti. Ji tinkama turint virškinimo sistemos sutrikimų (sergantiems skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opomis), sergant inkstų ligomis bei tulžies akmenlige. Augalas efektyviai malšina skausmus, naudojamas kai kurioms akių ligoms, bronchinei astmai bei Parkinsono ligai gydyti.

Vaistinės šunvyšnės preparatų nerekomenduojama vartoti esant skrandžio ir žarnyno veiklos sutrikimams – atonijai, taip pat nėščioms moterims bei asmenims, sergantiems glaukoma.

Vaistinė šunvyšnė. Vartojimas

Gydomiesiems preparatams ruošti yra renkamos šunvyšnių šaknys, šakniastiebiai ir lapai. Šaknys ir šakniastiebiai kasami rugsėjo mėnesį, o lapai renkami rugpjūtį (pirmamečių augalų) ir birželį–liepą (antramečių augalų). Lapus pradėti džiovinti iškart surinkus. Rekomenduojama tai daryti specialioje džiovyklėje, optimali temperatūra 35 laipsniai Celsijaus. Surinktus šakniastiebius ir šaknis nuvalyti nuo žemių, nuplauti po vėsiu vandeniu, susmulkinti ir džiovinti džiovyklėje iš pradžių 50 laipsnių Celsijaus temperatūroje (vieną valandą), o po valandos temperatūrą sumažinti iki 40 laipsnių. Lapų, šaknų ir šakniastiebių galiojimo laikas nuo sudžiovinimo – 2 metai.

Draudžiama patiems gamintis šunvyšnės preparatų. Šunvyšnę galima vartoti tik gydytojui prižiūrint, kadangi tai nuodingas augalas. 

Apsinuodijus šunvyšnės preparatais, pasireiškia tokie pašaliniai poveikiai:

  • išsiplėtę akių vyzdžiai,
  • haliucinacijos ir koordinacijos sutrikimai,
  • nerišli ir neaiški kalba,
  • veido paraudimas,
  • burnos džiūvimas,
  • traukuliai,
  • sutrikęs širdies ritmas,
  • vidurių užkietėjimas ir negalėjimas šlapintis.

Susiję straipsniai

Siųsk savo nuomonę

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *