Grupė:
Dermatologiniai susirgimai, Kvėpavimo sistemai, Nervų sistemai, Šlapimo ir lytinių organų sistemai, Virškinimo sistemai ir medžiagų apykaitai
Vaistinė veronika (lotyniškai Veronica officinalis) – tai bervidinių šeimai priklausantis, daugiametis, iki 30 centimetrų užaugti galintis žolinis augalas. Veronika turi pažeme besidriekiantį ir viršūnėje pasistiebiantį, plaukeliais apaugusį, pamate įsišaknijusį stiebą. Augalo lapai žali, priešiniai, elipsės arba ovalo formos, apaugę plaukeliais, turi dantytus kraštelius ir trumpus kotus. Veronikos žiedai yra mėlynos arba baltos spalvos, turi keturis tarpusavyje suaugusius vainiklapius, taurelė sudaryta iš 4–5 taurėlapių. Viršutinis vainiklapis paprastai būna stambesnis už apatinį. Žiedai telkiasi į kekės pavidalo žiedynus tarp lapų. Veronika turi du kuokelius ir vieną piestelę su maža purka. Augalo vaisius – du lizdus turinti dėžutė, talpinanti mažas, ovalias, raukšlėtas, plikas sėklytes. Žydi birželio–rugpjūčio mėnesiais, o sėklos subręsta rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais. Dauginasi sėklomis ir šakniastiebiais, sėklas išnešioja vėjas.
Vaistinė veronika yra plačiai paplitusi visoje Lietuvoje ir dažna. Ją aptikti galima miškuose, pievose, šlaituose, pakelėse, miškų aikštelėse, krūmuose.
Veikliosios vaistinės veronikos medžiagos: eterinis aliejus, rauginės medžiagos, karčiosios medžiagos, veronicinas, sakai, glikozidas aukubinas, saponinai, mineralinės medžiagos, cukrus, vitaminai.
Gydomosiomis savybėmis pasižyminti vaistinė veronika yra naudojama liaudies medicinoje. Ji tinkama turintiems kvėpavimo sistemos sutrikimų (peršalus, sergant bronchine astma), virškinimo sistemos sutrikimų (ypač viduriuojantiems), sergantiems inkstų ir šlapimo takų ligomis, taip pat pasižymi kraujavimą stabdančiomis savybėmis. Išoriškai vartojamas augalas gydo nudegimus, spuogus, alergijas. Dėl raminančiųjų savybių, vaistinė veronika gali būti naudojama dirglumui mažinti, nemigai gydyti.
Lithuanian