Vaistinio šalavijo lapai

+3
+5 -2
1


Grupė: Dermatologiniai susirgimai, Šlapimo ir lytinių organų sistemai, Virškinimo sistemai ir medžiagų apykaitai

Vaistinis šalavijas (lotyniškai Salvia officinalis) – tai notrelinių šeimai priklausantis, daugiametis, iki 50 centimetrų užaugti galintis puskrūmis. Šalavijas turi vertikalios padėties, balkšvą, šakomis, plaukeliais ir lapais apaugusį, briaunas turintį stiebą. Augalo lapai pilkai žali, priešiniai, lancetiški, su buka viršūne, turi trumpus kotelius. Lapų kraštai smulkiai dantyti, o paviršiuje matomos mažos duobelės ir ryškios, susiraizgiusios gyslos. Šalavijo žiedai gali būti įvairių spalvų: balti, rožiniai, geltoni, violetiniai, melsvi. Žiedai telkiasi po 4–12 į varpos formos žiedynus. Augalo vaisius – rudos spalvos riešutukas. Žydi birželio–liepos mėnesiais.

Lietuvoje natūraliai laukinėje gamtoje šalavijas neauga, tačiau gali būti dirbtinai auginamas soduose ir darželiuose. Vaistinis šalavijas mėgsta šiltas, saulėtas vietas bei priesmėlio ir priemolio dirvožemius.

Veikliosios vaistinio šalavijo medžiagos: karotinoidai, nikotino rūgštis ir jos amidai, eterinis aliejus (sudarytas iš tujono, salveno, borneolio, kamparo, pineno, cedreno, cineolio), karčiosios medžiagos, mineralinės medžiagos, fitoncidai, rauginės medžiagos, vitaminai P ir B1, triterpeninės rūgštys, flavonoidai, organinės rūgštys.

Gydomųjų savybių turintis vaistinis šalavijas yra naudojamas liaudies medicinoje. Jis pasižymi antibakterinėmis, uždegimus slopinančiomis, kraujagysles sutraukiančiomis savybėmis. Augalas tinkamas asmenims, turintiems virškinimo sistemos sutrikimų (mažina dujų kaupimąsi žarnyne, slopina puvimo bakterijų dauginimąsi, slopina viduriavimą, gydo skrandžio uždegimą), kvėpavimo sistemos sutrikimų (gydo viršutinių kvėpavimo takų ligas). Išoriškai vartojamas vaistinis šalavijas gydo tokias odos ligas kaip: egzemą, šunvotes, spuogus, nudegimus, pragulas, lyties organų uždegimines ligas. Kadangi vaistinis šalavijas mažina gliukozės kiekį kraujyje, jis yra tinkamas pradinėms cukrinio diabeto stadijoms gydyti.

Vaistinio šalavijo preparatų nerekomenduojama vartoti asmenims, sergantiems epilepsija, taip pat nėščioms moterims (gali sukelti gimdos susitraukimus ir priešlaikinį gimdymą).

Vaistinio šalavijo lapai. Vartojimas

Gydomiesiems preparatams ruošti renkami vaistinio šalavijo lapai, jų žydėjimo metu. Lapus džiovinti gerai vėdinamoje ir nuo tiesioginių saulės spindulių apsaugotoje patalpoje arba specialioje džiovyklėje. Optimali džiovinimo temperatūra – 35 laipsniai Celsijaus. Tinkamai sudžiovinti šalavijo lapai skleidžia specifinį kvapą.

Vaistinio šalavijo lapų nuoviro paruošimas (išoriniam vartojimui): stikline vandens užpilti vieną valgomąjį šaukštą džiovintų šalavijo lapų, pavirinti 15 minučių ir nukošti. Nuoviras tinka skalauti burną ir gerklę, norint sumažinti uždegiminius procesus.

Šalavijo lapų užpilo paruošimas: stikline verdančio vandens užpilti vieną valgomąjį šaukštą džiovintų smulkintų šalavijo lapų, palaikyti 20 minučių ir nukošti. Vartoti porą kartų per dieną, po pusę stiklinės.

Šalavijo vonios paruošimas: keturiais litrais vandens užpilti 400 gramų džiovintų šalavijo lapų, valandą pavirinti, paskui parai palikti nusistovėti ir perkošti. Gautą tirpalą supilti į vonią.

Susiję straipsniai

Siųsk savo nuomonę

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *